Rudenį kiemuose ir soduose susikaupia daugybė žaliųjų atliekų – nukritusių lapų, nupjautos žolės, išrautų piktžolių ir nugenėtų šakų. Tačiau net ir biologiškai suyrančios atliekos gali tapti aplinkosaugos pažeidimo priežastimi, jei jos tvarkomos netinkamai.
Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palikti prie jų ar išversti gamtoje. Tam tikrais atvejais atsakomybė taikoma ir už jų deginimą. Kokių taisyklių būtina laikytis, paaiškino Aplinkos apsaugos departamentas.
Kur dėti žaliąsias atliekas?
AAD nurodo, kad žaliosios atliekos turi būti renkamos atskirai. Gyventojai jas gali kompostuoti savo sklype, išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius, nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Į žaliųjų atliekų konteinerius atliekos turi būti dedamos be plastikinių ir popierinių maišelių. Juose negalima palikti pakuočių, gyvūninės kilmės atliekų, karštų pelenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, žvyro ar akmenų. Taip pat reikia atsižvelgti į papildomus savivaldybės nustatytus reikalavimus.
Į aikšteles pristatomos atliekos turi būti be pašalinių priemaišų, įskaitant plastikinius maišelius ir kitas pakuotes. Kadangi priėmimo sąlygos bei leidžiami kiekiai gali skirtis, iš anksto juos rekomenduojama pasitikslinti su aikštelės operatoriumi.
Kompostavimo vieta savo teritorijoje turi būti įrengta atokesnėje sklypo dalyje, ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Namų ūkiuose negalima kompostuoti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių ir sintetinių atliekų, augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų bei kačių ekskrementų, sėklas subrandinusių piktžolių, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų ir nuotekų valymo dumblo.
Už netinkamą rūšiavimą – iki 600 eurų
Mišrių komunalinių atliekų konteineriai skirti tik atliekoms, likusioms po rūšiavimo. Į juos negalima mesti pakuočių, žaliųjų atliekų, elektronikos, tekstilės ar kitų perdirbti tinkamų atliekų. Taip pat draudžiama šalinti pavojingas atliekas, galinčias užteršti aplinką.
Žaliųjų atliekų dėjimą į mišrių atliekų konteinerius draudžia savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės. Už jų pažeidimą gresia 30–140 eurų bauda, o pakartotinai padarius pažeidimą – nuo 140 iki 600 eurų.
Dažniausi pažeidimai – konteineriai, pakelės ir deginimas
AAD dažniausiai fiksuoja tris su žaliosiomis atliekomis susijusias problemas: jų išmetimą į mišrių atliekų konteinerius, palikimą tam neskirtose vietose ir deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.
Lapai, žolė ar šakos negali būti paliekami šalia konteinerių, išverčiami pamiškėse, pakelėse ar kitose tam nepritaikytose vietose. Biologiškai suyrančios atliekos nėra išimtis, leidžianti jas palikti gamtoje. Be to, kartu su piktžolėmis ar išrautais augalais gali pasklisti invazinės rūšys, keliančios grėsmę vietinei augalijai.
Į žaliųjų atliekų konteinerius taip pat negalima dėti maišeliuose ar pakuotėse esančių atliekų ir kitų neleistinų priemaišų.
Deginimo pažeidimu laikomas, pavyzdžiui, augalinių atliekų deginimas draudžiamoje teritorijoje arba jų deginimas kartu su buitinėmis bei kitomis atliekomis. Jei savivaldybė organizuoja atskirą žaliųjų atliekų surinkimą, gyventojai privalo laikytis jos nustatytos tvarkos.
Kada žaliąsias atliekas galima deginti savo kieme?
AAD teigimu, kieme augalines atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai jų nėra galimybės kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalų ar jų dalių deginti negalima. Išimtis taikoma sumedėjusių augalų deginimui rekreacijai skirtose ir pažymėtose laužavietėse.
Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose, esančiose už miestų, kurortų ir kurortinių teritorijų ribų, leidžiama deginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų dalių ir kūrenti rekreacinius laužus pagal nustatytas išimtis.
Kaimuose ir viensėdžiuose būtina vadovautis savivaldybės nustatytomis sąlygomis ar draudimais. Jei savivaldybė tokių reikalavimų nenustačiusi, deginti draudžiama, išskyrus minėtas išimtis.
Ten, kur deginimas leidžiamas, vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sumedėjusių augalų dalių – šakų ar stiebų. Jie turi būti sausi ir surinkti. Ugnį būtina nuolat prižiūrėti, saugoti aplinkines gyvenamąsias teritorijas nuo intensyvių dūmų, o baigus deginti ugniavietę visiškai užgesinti.
Negalima deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus nustatytas rekreacines laužavietes, taip pat draudžiama kartu deginti kitas atliekas. Seniau nei prieš savaitę sukrautas krūvas būtina perkrauti, o visais atvejais laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
Už augalinių atliekų deginimą pažeidžiant aplinkosaugos taisykles gresia 30–230 eurų bauda. Be to, įvertinama aplinkai padaryta žala.
Už atliekas gamtoje bauda priklauso nuo kiekio ir vietos
Žaliųjų ar kitų atliekų išvertimas miške, lauke, pakelėje ar kitoje aplinkoje laikomas aplinkos užteršimu atliekomis. Skiriamos nuobaudos dydis priklauso nuo pašalintų atliekų kiekio ir vietos, kurioje jos paliktos.
Jeigu išmetama mažiau kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 30–90 eurų bauda. Toks pats pažeidimas saugomoje, rekreacinėje ar specialiosios apsaugos teritorijoje, pavyzdžiui, parke, draustinyje, vandenvietėje, pakelėje ar geležinkelių apsaugos ruože, užtraukia 60–140 eurų baudą.
Kai išmestų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, kiekis siekia 100 kubinių decimetrų ar daugiau, bauda sudaro 100–300 eurų. Jei toks kiekis pašalinamas minėtose saugomose ar specialiosios apsaugos teritorijose, bauda didėja iki 300–850 eurų.