Vien dėl siekiančio 3,8 proc. BVP biudžeto deficito 2027 metų finansinis planas atrodo išlaidus. Europos taisyklės, ribojančios deficitą, nustatytos ne be priežasties: nuolat viršijant leistiną ribą valstybės skolos augimas gali tapti nebekontroliuojamas. Ypač neramu tada, kai deficitas susidaro ne dėl laikinų ir išskirtinių išlaidų, o dėl kasdienių poreikių.
Net gynybos finansavimo negalima laikyti laikina išimtimi, nes šios srities biudžetas greičiausiai išliks ne mažesnis nei dabar ir po 2030 metų. Tai jau tampa nuolatine padėtimi. Kita vertus, Lietuva nėra vienintelė: Mastrichto kriterijumi nustatytos 3 proc. deficito ribos šiuo metu nesiekia laikytis keliolika Europos Sąjungos šalių.
2027 metų biudžetas didėja nebūtinai todėl, kad socialdemokratai aktyviai didina išlaidas. Didele dalimi taip nutinka todėl, kad ankstesni įsipareigojimai veikia tarsi automobilis, riedantis nuo kalno be stabdžių.
Papildomų lėšų poreikį didina anksčiau priimti sprendimai dėl gynybos, išmokų indeksavimo ir kitų sričių. Reikšminga naujų išlaidų dalis numatyta mokytojams: jiems pažadėta kasmetinį atlyginimą sulyginti su 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Kadangi vidutinė alga tebėra gana sparčiai auganti, kartu didėja ir tam reikalingas finansavimas.
Daugiau kaip 250 mln. eurų kainuos pačių socialdemokratų inicijuotos papildomos išlaidos šeimų paketui, statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų ir teisėjų padėjėjų atlyginimams, taip pat kitiems biudžetininkams, kurių darbo užmokestis skaičiuojamas pagal bazinį dydį ir indeksą. Tai sudaro maždaug 0,25 proc. punkto deficito. Vadinasi, vien ankstesnių įsipareigojimų vykdymas šiandien lemtų 3,55 proc. valdžios sektoriaus deficitą – daugiau, nei leidžia Mastrichto kriterijus. Tai rodo, kad ankstesniais sprendimais prisiėmėme daugiau įsipareigojimų, nei gali išlaikyti dabartinė viešųjų finansų sistema, net ir praėjusiais metais padidinus mokesčius.
Be to, į šį skaičiavimą dar neįtrauktos jokios brangios priemonės, skirtos degalų kainoms mažinti.
Biudžeto svarstymas Seime veikiausiai nebus konstruktyvus – politika dažnai virsta ne sprendimų, o pasakojimų varžybomis. Valdantieji pabrėš, kad rūpinasi ir gynyba, ir žmonėmis, taip pat vykdo ankstesnių vyriausybių prisiimtus įsipareigojimus. Opozicija savo ruožtu tvirtins, kad valdžia švaisto lėšas ir negalvoja apie ateitį, kai didėjančios skolos aptarnavimas būsimas vyriausybes privers arba kelti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Dar viena išeitimi galėtų tapti viltis surinkti netikėtai daug biudžeto pajamų, tačiau stebuklai neįvyksta kiekvieną kartą.
Šioje diskusijoje iš valdančiųjų trūksta atsakomybės prisiėmimo. Susidaro įspūdis, kad išlaidos didinamos pernelyg lengvai, vengiant nepopuliarių sprendimų ir nenorint, kad dėl kylančių kainų nukentėtų iš viešųjų pinigų gyvenančios visuomenės grupės. Socialdemokratai sudaro įspūdį, jog atsakomybė esą reiškia būtent didesnes išlaidas, nes kitų galimybių nėra.
Vis dėlto socialdemokratai, pirmieji peržengiantys deficito Rubikoną – net jeigu tai daroma dėl ankstesnių valdžių sprendimų ar būtinybės ginti valstybę nuo Rusijos – turėtų aiškiai pasakyti, kaip ateityje valdytų artimiausiais metais smarkiai didėsiančią valstybės skolą. Ar būtų mažinamos išlaidos, atsisakoma dalies įsipareigojimų, ar didinamos pajamos naujais ir didesniais mokesčiais bei kitomis priemonėmis?
Opozicijai taip pat trūksta išsamesnio požiūrio ir konkrečių alternatyvų. Kritikuoti išlaidavimą, nepasakant, ką siūloma keisti, kokių išlaidų atsisakyti dabar, o kokių – vėliau, ir kaip išlaidas suderinti su pajamomis, neturėtų būti priimtina tiems, kurie į aukštus politinius postus pretenduoja dabar arba ateityje.
Komentaro autorius – naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.