Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis įžūlesnės. Tuo įsitikino 78-erių klaipėdietė, kuri nuo birželio iki rugsėjo pabaigos bendravo su rusiškai kalbančiais asmenimis, prisistačiusiais „Google“, banko ir policijos atstovais. Moteris neteko ne tik pinigų sąskaitose, bet ir uostamiestyje turėto buto. Bendra žala viršijo 100 tūkst. eurų.
Teisininkus ši istorija pribloškė, nes nekilnojamojo turto perleidimas privalo būti patvirtintas notaro.
Turto perleidimą turėjo patvirtinti notaras
Į Klaipėdos pareigūnus kreipėsi 78-erių senjorė. Ji papasakojo, kad kelis mėnesius bendravo su nepažįstamaisiais, kurie kalbėjo rusiškai ir skirtingais etapais prisistatė „Google“ darbuotojais, banko specialistais bei policijos pareigūnais. Galiausiai jie ištuštino moters sąskaitas ir perėmė jai priklausiusį butą.
Advokato padėjėja Dovilė Urnikienė pabrėžia, kad norint perleisti teises į nekilnojamąjį turtą ar jį suvaržyti būtina notarinė forma. Savininkas sutartį turi pasirašyti notaro biure arba nuotoliniu būdu, jei tokia paslauga teikiama. Sandorio metu turi dalyvauti ir asmuo, kuriam turtas perleidžiamas.
Pasak teisininkės, notaras privalo įsitikinti, kad abi šalys sandorio nori, taip pat išsiaiškinti jų tarpusavio ryšį. Todėl, jos vertinimu, arba sukčiai notarą įtikino savo sukurta istorija, arba jis tinkamai neįvertino situacijos ir neįsitikino, kad tvirtina apgaulingą sandorį. D. Urnikienė neatmeta ir galimybės, kad notaras galėjo veikti kartu su sukčiumi.
Sukčiai išnaudoja įvairiausias istorijas
Sukčių naudojamos schemos būna labai skirtingos. 2024-ųjų archyviniuose kadruose iš Klaipėdoje vykusio teismo proceso matyti užsimaskavę sutuoktiniai. Prisistatydami paranormalių galių turinčiais burtininkais, jie patikliems žmonėms atlikdavo tariamas magiškas procedūras ir išviliodavo šimtus tūkstančių eurų. Iš vieno žmogaus jie gavo ir naują BMW X5, o vieną šeimą įtikino parduoti 3 000 000 eurų vertės nekilnojamąjį turtą.
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė pasakoja, kad prieš mokslo metus padažnėja atvejų, kai studentai internete randa būsto nuomos skelbimą ir, jo net neapžiūrėję, perveda tariamam nuomotojui avansą.
Pasitaiko ir romantinio pobūdžio apgavysčių. Vieniši žmonės internete įsimyli asmenį, su kuriuo susirašinėja, nors gyvai jo niekada nėra matę. Vėliau tariamas partneris pradeda prašyti finansinės pagalbos, o auka siunčia pinigus vis didesnėmis sumomis.
A. Grauslienė prisiminė ir atvejį, kai jos kolegės vyrui paskambinusi moteris mėgino pakviesti jį į pasimatymą. Pokalbį perėmė šalia buvusi jo žmona, todėl skambutis netrukus baigėsi.
Skelbimas apie vaikišką kėdutę baigėsi pinigų praradimu
Anykštietės Ingridos artimas žmogus taip pat tapo sukčių auka. Internete jis paskelbė parduodantis vaikišką kėdutę, o netrukus sulaukė tariamo pirkėjo žinutės.
Pirkėju apsimetęs asmuo teigė užsakysiąs kurjerį ir paprašė paspausti atsiųstą nuorodą bei suvesti reikalingus duomenis. Taip sukčiai gavo prieigą prie sąskaitos ir iš jos išėmė pinigus.
Kadangi ši sąskaita nebuvo pagrindinė, nukentėjusysis prarado kiek mažiau nei 1 000 eurų. Ingrida sako, kad žmogus pasimetė, nors vėliau suprato, jog perspėjančių ženklų buvo. Tuo metu jį paveikė džiaugsmas, kad atsirado pirkėjas ir viskas greitai sutvarkoma.
Sukčiai manipuliuoja baime, meile ir viltimi
Psichologai aiškina, kad apgavikams pavyksta įtikinti žmones todėl, kad jie pasitiki savimi, kalba taisyklingai ir moka paveikti emocijas. Sukčiai išnaudoja baimę, godumą, viltį, meilę arba norą padėti.
Psichologė Inesa Golubovskaja teigia, kad žmogaus smegenys į tam tikrus stimulus pirmiausia reaguoja automatiškai. Kadangi visą laiką išlaikyti visišką savikontrolę neįmanoma, apgavikai gali pasinaudoti momentine emocine reakcija.
Sukčių aukų ar su panašiais skambučiais susidūrusių žmonių galima rasti kone kiekvieno lietuvio aplinkoje. Vienai moteriai paskambinę asmenys pranešė, kad jos sūnus pateko į avariją. Ji prarado apie 20 000 eurų.
Kiti pašnekovai pasakojo rusiškai nekalbantys su skambinančiaisiais, iškart nutraukiantys įtartinus pokalbius arba apsimetantys, kad jų vyras yra policininkas. Dar viena moteris, išgirdusi raginimą prisijungti dėl neva nemalonios situacijos, pasakė neprisimenanti kodų, padėjo ragelį ir pažadėjo perskambinti.
Ši moteris iškart kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad ne visiems pavyksta išlaikyti tokį šaltą protą.
Policija Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse nuolat kovoja su sukčiavimu, tačiau gyventojų prašoma apie tokias istorijas kalbėtis su artimaisiais, draugais ir pažįstamais. Pernai iš Lietuvos žmonių sukčiai išviliojo net 34 milijonus eurų.