Vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui prabilus apie galimus įstatymų pakeitimus, susijusius su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais užsieniečiais, viena iš minimų asmenų – baltarusių nevyriausybinės organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač – pareiškė ketinanti priešintis visomis teisinėmis priemonėmis.
Pirmadienį paskelbtame viešame pareiškime, kurį gavo BNS, O. Karač pabrėžė, kad žmogaus teisių gynimas, pažeidimų fiksavimas, viešų ataskaitų rengimas ir kreipimasis į Lietuvos ar tarptautines institucijas savaime negali būti laikomi priešiškos veiklos prieš valstybę įrodymais. Ji taip pat teigė savo gerą vardą ginsianti visais įstatymų leidžiamais būdais.
Baltarusių visuomenininkė kategoriškai atmetė Lietuvos žvalgybos teiginius, esą ji bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
O. Karač nurodė, kad prieš savaitę sulaukė vidaus reikalų viceministro Lino Drazdausko grasinimų ją deportuoti į Baltarusiją. Dėl šių pareiškimų ji kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas ir paprašė teisinio jų įvertinimo. Pasak jos, valstybės pareigūnams teks priprasti, kad dėl jų veiksmų gali būti teikiami skundai, nes tokia praktika teisinėje valstybėje yra normali.
„Mūsų namų“ vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuvos teisės aktų pakeitimai nepanaikina šalies tarptautinių įsipareigojimų. Jos teigimu, draudimas grąžinti žmogų į valstybę, kur jam gresia kankinimai ar nežmoniškas elgesys, nėra institucijoms nepatogi techninė kliūtis, o pamatinė teisinė garantija, kurią Lietuva yra įtvirtinusi savo parašu.
O. Karač teigia, kad Baltarusijoje už visuomeninę veiklą jai skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji paragino ministrą įvertinti, kokią politinę, teisinę ir reputacinę kainą Lietuva būtų pasirengusi sumokėti, jeigu baltarusių žmogaus teisių gynėja būtų išsiųsta į Baltarusijos kalėjimą. Taip pat ji klausė, kas tokiu atveju prisiimtų politinę atsakomybę už sprendimo pasekmes.
BNS skelbė, kad M. Katelynas pirmadienį pranešė ketinantis inicijuoti teisinius sprendimus dėl užsieniečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau negalinčių būti grąžintų į kilmės šalis dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis Baltarusijos piliečius, kuriems prieglobstis nesuteiktas dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų išsiųsti iš Lietuvos negalima. Tarp jų ministras paminėjo ir O. Karač.
Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, „Mūsų namų“ vadovei prieglobsčio nesuteikė, tačiau humanitariniais pagrindais išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
M. Katelynas taip pat ketina kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, kad būtų įvertinta O. Karač ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla.
VSD teigimu, ši organizacija sudaro palankias sąlygas į Lietuvą atvykti ir joje legalizuotis žmonėms, bendradarbiaujantiems su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis.
Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį.