Vilniaus arkikatedroje tyrimus pradėję archeologai preliminariai nerado požymių, kad istorijos tyrinėtojo Sauliaus Poderio nurodytoje vietoje būtų buvę perlaidoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.
Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Rytis Jonaitis trečiadienį žurnalistams Vilniuje teigė, kad šiuo metu nėra duomenų apie sarkofagą, kuris patvirtintų galimą perlaidojimą.
Anot jo, tiriamoje vietoje nematyti nei kaulų, nei organinių liekanų ar metalo. Ten aptikta didelių riedulių krūva, kuri savaime nebūtų išskirtinė, tačiau dėl S. Poderio nurodytos vietos kilo svarstymų, kad palaikai galėtų būti paslėpti po akmenimis. Vis dėlto kol kas tai patvirtinančių duomenų nėra.
Šiuo metu mokslininkai arkikatedroje vykdo nedidelės apimties invazinį tyrimą.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė kompleksinių Vilniaus arkikatedros mokslinių tyrimų planui. Vienas jų tikslų – patikrinti hipotezes apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą.
Tokio tyrimo imtasi po to, kai pavasarį istorijos tyrinėtojas S. Poderis paskelbė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių priežasčių ši informacija nebuvo paviešinta, o palaikai esą vėl paslėpti.
Gegužę S. Poderis nurodė, kad valdovo palaikų reikėtų ieškoti užmūrytoje nišoje – buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Vytautas Didysis, gyvenęs apie 1350–1430 metus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki mirties.
Jo valdymas siejamas su bajorijos stiprėjimu, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimu, gotikinės architektūros bei raštingumo plitimu, pakantumu kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimu, pergalėmis prieš kaimynines valstybes bei didžiausia kada nors buvusia Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis taip pat buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadų 1410 metų Žalgirio mūšyje, kuriame buvo palaužta Vokiečių ordino karinė galia.