Baltijos šalys, reaguodamos į didėjančias grėsmes, kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamos papildomo finansavimo antidroninei gynybai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė, kad stiprinant NATO Rytų flango atsparumą būtina svarstyti bendrus Baltijos valstybių įsigijimus.
„NATO Baltijos oro gynybos misija yra svarbi mūsų oro erdvės apsaugos ir sąjungininkų solidarumo išraiška. Siekdamos dar veiksmingiau atremti augančias grėsmes, Baltijos šalys bendrai įvertino antidroninės gynybos poreikius ir kreipėsi į EK dėl papildomo finansavimo“, – bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidente Ülle Madise sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, Baltijos valstybės turi toliau derinti pajėgumų plėtrą ir ieškoti galimybių įsigijimus vykdyti kartu. Tai, pasak prezidento, padėtų didinti viso Rytų flango atsparumą.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad viena svarbiausių agresoriaus atgrasymo sąlygų regione išlieka JAV karių buvimas.
Prezidentas teigė, kad regiono saugumą užtikrina tiek tvirtas sąjungininkų įsipareigojimas, tiek Baltijos valstybių gebėjimas veikti išvien. Jo vertinimu, ilgalaikis JAV karinis buvimas yra esminė atgrasymo priemonė. G. Nausėda pasidžiaugė JAV karių sugrįžimu į Lietuvą ir Estiją, pavadindamas tai svarbiu sąjungininkų įsipareigojimo Baltijos regiono saugumui ir NATO Rytų flango gynybai ženklu.
Dar rugsėjo pabaigoje skelbta, kad Lietuva, Latvija ir Estija paprašė EK skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų.
Estijos prezidentė: NATO gina kiekvieną savo narę
Estijos prezidentė Ü. Madise savo ruožtu pabrėžė NATO 5-ojo straipsnio ir bendrų gynybos planų reikšmę. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad šie mechanizmai veikia, o Aljansas gina visas savo nares.
Vis dėlto Estija, pasak prezidentės, atidžiai seka atvejus, kai bepiločiai orlaiviai patenka į regiono valstybių oro erdvę. Šalies institucijos analizuoja, kaip tokiose situacijose reikėtų tinkamai reaguoti.
Ü. Madise taip pat sakė, kad buvo nagrinėjamas bandymas Lietuvoje padegti „Starlink“ sandėlį, o panašių incidentų yra buvę ir Estijoje. Jos teigimu, į hibridines grėsmes būtina atsakyti ir apgalvotai, ir ryžtingai.
Kaip skelbta, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad pats dronas buvo užfiksuotas dar prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, jog dronas į šalį pateko iš Lenkijos teritorijos. Po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio tai patvirtino ir ministras pirmininkas. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis.
Drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Jos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.