Naujos aplinkybės Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ byloje paaiškėjo trečiadienį vykusiame posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje.
Ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) iš pradžių nepavyko nustatyti visų banko kortelių savininkų – 11 kortelių buvo siejamos su nenustatytais asmenimis. Pradėjus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, prokuroras paprašė leisti jam ir STT papildomai ieškoti kortelių savininkų, pasitelkiant kitus algoritmus.
Trečiadienį Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius teismui pateikė didelį dokumentų aplanką, kurio kopija perduota ir N. Dirginčienei bei jos advokatui.
Pasak prokuroro, pavyko nustatyti beveik visų kortelių savininkus. Neidentifikuotos liko Šveicarijos banko išduota kortelė ir viena Austrijos banko kortelė. Tarp gautų dokumentų esą yra kvitas, išrašytas bendrovės „Šilutės komunalininkas“, o jame nurodyta, kad degalai buvo pilti į įmonės katafalką.
Prokuroras teigė, kad pati bendrovė negali pasakyti, kas tuo metu vairavo automobilį. Įmonė nurodė turinti byloje minimą kuro kvitą, todėl į kitą posėdį ketinama kviesti jos direktorių.
„Šilutės komunalininkas“ skelbia, kad užsiima atliekų surinkimu, tvarkymu ir šalinimu, kelių, gatvių bei teritorijų priežiūra, kapinių tvarkymu ir kitomis paslaugomis. Bendrovė taip pat teikia laidojimo paslaugas: velionio pervežimą, kūno paruošimą, šaldytuvo, šarvojimo salės ir katafalko paslaugas.
Po prokuroro pateiktos informacijos N. Dirginčienė sakė patyrusi šoką. Po posėdžio ji Eltai teigė negalinti paaiškinti, kaip jos išlaidų apskaitoje atsirado toks kvitas, ir nurodė, kad pirmiausia reikia patikrinti datas. Merė pripažino, jog lankosi Šilutėje, iš kurios yra kilusi.
Teismas apklausė merės artimuosius ir savivaldybės darbuotoją
Trečiadienį Apeliaciniame teisme buvo apklausta Birštono savivaldybės Biudžeto ir apskaitos skyriaus darbuotoja Rūta Cickevičienė, taip pat merės sutuoktinė Jona Dirginčienė ir marti Jūratė Dirginčienė.
D. Valkavičius kitame posėdyje prašo apklausti ir kitus naujai nustatytus banko kortelių savininkus. Jų apmokėti čekiai buvo įtraukti į Birštono merės išlaidų ataskaitą. Teisme buvo skelbiami fizinių asmenų, kuriems priklausė šios kortelės, vardai ir pavardės.
Pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas šių metų sausį N. Dirginčienę išteisino. Teismas konstatavo, kad nepakanka įrodymų teigti, jog savivaldybės lėšos buvo naudojamos nepagrįstai, o merė galėjo sąžiningai klysti. Taip pat buvo pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai.
Su tokiu sprendimu nesutikęs D. Valkavičius jį apskundė. Apeliaciniame teisme prokuroras prašo N. Dirginčienę pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Jis taip pat prašo skirti 10 tūkstančių eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę būti renkamai ar skiriamai į savivaldybių bei jų įstaigų pareigas.
Prokuroras pabrėžia, kad meras ir vicemerai gali naudotis administracijos ištekliais, todėl papildomos išlaidos turi būti pagrįstos. Jo teigimu, kompensacijos už transporto ar kanceliarijos išlaidas galimos tik tuo atveju, jei savivaldybė nesuteikia atitinkamų priemonių. D. Valkavičius mano, kad naudodamasi tarnybiniu transportu merė tuo pačiu metu negalėjo patirti ir deklaruoti tokių papildomų išlaidų.
Bylos duomenimis, N. Dirginčienė, būdama komandiruotėse Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje ir kitose užsienio valstybėse, tuo pačiu deklaravo kuro sąnaudas Lietuvoje. Taip pat nustatytas atvejis, kai ji dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau tuo pat metu buvo fiksuotas kuro pylimas.
69 metų N. Dirginčienė Birštono merės pareigas eina penktą kadenciją. 2005 metais ji paskirta Birštono savivaldybės administracijos direktore, o kurortui vadovauja nuo 2008 metų. Savo biografijoje politikė nurodo, kad 1985–1990 metais ir nuo 1995 metų iki šiol yra renkama Birštono miesto ir savivaldybės tarybos nare.
Nagrinėjant bylą teisme N. Dirginčienė yra sakiusi, kad dar vienos mero kadencijos nebesieks.