Brangstant degalams, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas ir vis dažniau svarsto ekonomiškesnį automobilį. Rinkoje netrūksta alternatyvų dyzeliniams modeliams – galima rinktis hibridą ar elektromobilį. Tačiau ar dėl dabartinių kainų verta atsisakyti turimo dyzelinio automobilio?
Palyginkime, kiek skirtingi automobiliai kainuotų eksploatuojant juos per metus ir ar degalams sutaupytų pinigų pakaktų automobilio keitimo išlaidoms kompensuoti.
Kaip buvo atlikti skaičiavimai
Skaičiavimuose daroma prielaida, kad dyzelinis automobilis keičiamas pilnaverčiu hibridu, galinčiu dalį atstumo įveikti vien elektra. Švelnieji hibridai į vertinimą neįtraukti. Automobilio pirkiniui numatyti trys biudžetai – 10, 20 ir 30 tūkst. eurų.
Pagal šias sumas pasirinkti naudoti hibridai: už maždaug 10 tūkst. eurų – „Toyota Auris“, už apie 20 tūkst. eurų – „Toyota RAV4“, o už 30 tūkst. eurų – „Honda CR-V“. Jiems palyginti parinkti Lietuvoje populiarūs dyzeliniai modeliai: „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Škoda Kodiaq“.
Degalų išlaidos vertintos pagal tris metinės ridos scenarijus – 10, 20 ir 30 tūkst. kilometrų. Hibridams taikytos 6, 7 ir 8 litrų benzino sąnaudos 100 kilometrų, o „Toyota Auris“ atveju papildomai įtrauktas ir 5 litrų rodiklis. Dyzeliniams automobiliams skaičiuotos 5, 6 ir 7 litrų sąnaudos 100 kilometrų.
Hibridas ne visada reiškia mažesnes išlaidas
Vien didesnė dyzelino kaina savaime nereiškia, kad hibridu važiuoti bus pigiau. Jei dyzelinis automobilis sunaudoja 6 litrus, o hibridas – 7 litrus benzino 100 kilometrų, per metus įveikus 20 tūkst. kilometrų dyzeliniam modeliui tektų išleisti maždaug 68 eurais mažiau. Nuvažiavus 30 tūkst. kilometrų, skirtumas siektų apie 103 eurus.
Pranašumas persikeltų hibridui, jei abu automobiliai sunaudotų po 6 litrus degalų 100 kilometrų. Per metus nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų, dėl mažesnės benzino kainos būtų galima sutaupyti apie 320 eurų, arba maždaug 27 eurus per mėnesį.
Reikšmingesnis skirtumas atsirastų tada, kai hibridas būtų ir taupesnis už dyzelinį automobilį. Palyginus modelį, sunaudojantį 5 litrus benzino, su dyzeliniu automobiliu, kurio sąnaudos siekia 6 litrus, per 10 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 355 eurus, per 20 tūkst. – apie 709 eurus, o per 30 tūkst. – apie 1064 eurus.
Elektromobilio pranašumas – ryškesnis
Tokiu pačiu principu įvertinti ir elektromobiliai, išlaikant 10, 20 bei 30 tūkst. eurų biudžetus. Maždaug 10 tūkst. eurų kainuojančiam „Volkswagen Golf“ dyzeliniam modeliui naudotų automobilių rinkoje alternatyva galėtų būti antrosios kartos „Nissan Leaf“ su 40 kWh baterija arba elektrinis „Volkswagen e-Golf“.
Turint apie 20 tūkst. eurų, galima dairytis į 64 kWh bateriją turinčius „Kia e-Niro“ arba „Hyundai Kona Electric“. Maždaug 30 tūkst. eurų biudžetas leistų svarstyti elektrinį „Škoda Kodiaq“ giminaitį „Škoda Enyaq“ arba „Tesla Model Y“.
Elektromobilių sąnaudos priklauso nuo kėbulo dydžio, greičio ir kitų aplinkybių, todėl skaičiavimuose naudoti 15, 18 ir 21 kWh/100 km rodikliai. Taip pat svarbu, kur automobilis kraunamas: namuose 1 kWh vidutiniškai kainuoja apie 0,24 euro, o viešojoje greitojo įkrovimo stotelėje – apie 0,39 euro.
Jei elektromobilis kraunamas namuose ir sunaudoja 18 kWh/100 km, 100 kilometrų kelionė kainuoja apie 4,32 euro. Tuo metu 6 litrus dyzelino 100 kilometrų sunaudojančiu automobiliu toks atstumas kainuoja 13,27 euro.
Per metus nuvažiuojant 10 tūkst. kilometrų, elektromobilis leistų sutaupyti apie 895 eurus. Įveikus 20 tūkst. kilometrų, skirtumas siektų 1 789 eurus, o 30 tūkst. kilometrų ridos atveju – net 2 684 eurus. Jei elektromobilio sąnaudos būtų 15 kWh/100 km, per metus nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 1 933 eurus.
Vis dėlto neturint galimybės krauti automobilio namuose ir naudojantis vien viešosiomis greitojo įkrovimo stotelėmis, elektromobilio finansinis pranašumas sumažėja.
Naudotų automobilių rinkoje pokyčiai lėtesni
Nors skaičiavimai rodo, kad mažiausias energijos išlaidas dažniausiai užtikrina elektromobilis, tai nereiškia, kad dauguma vairuotojų iš karto keis savo automobilius.
„BRC Autocentro“ ekspertai, kalbėję su tv3.lt, teigia, kad naudotų automobilių rinkos pokyčiai vyksta lėčiau nei naujų automobilių segmente. Naudotų dyzelinių automobilių paklausa per pastaruosius kelerius metus šiek tiek sumažėjo, tačiau susidomėjimas hibridais ir elektromobiliais didėja.
Benzininiai automobiliai savo pozicijų iš esmės neprarado, o dyzeliniai modeliai vis dar turi pirkėjų ir sudaro reikšmingą rinkos dalį.
Ekspertų teigimu, dyzelinių automobilių patrauklumą mažina didesnės degalų kainos, su tarša susiję mokesčiai ir galimai brangesnis remontas. Kuo automobilis senesnis ir kuo didesnės jo eksploatacijos išlaidos, tuo atsargiau pirkėjai vertina tokį pasirinkimą.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nors daugelyje šiuolaikinių dyzelinių automobilių įrengtos brangios ir sudėtingos išmetamųjų dujų sistemos, pirkdami naudotą automobilį lietuviai jų buvimo paprastai pernelyg nesureikšmina.
Požiūris pasikeičia, kai serviso patikros metu nustatomas konkretus gedimas, pavyzdžiui, DPF efektyvumo klaida. Tada pirkėjai gali įvertinti galimas remonto išlaidas ir tampa atsargesni. Jei patikra problemų neatskleidžia, vien galima šių sistemų gedimo rizika dažniausiai sprendimui didelės įtakos neturi.
Kam dyzelis dar gali būti tinkamas?
Ekspertai pabrėžia, kad dyzelinių automobilių dar nereikėtų visiškai nurašyti. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo vairavimo įpročių ir per metus nuvažiuojamų atstumų.
Dyzelis vis dar gali būti racionalus vairuotojui, kuris nuvažiuoja daug kilometrų, ypač ilgesniais maršrutais ir užmiestyje. Tokiose kelionėse svarbios mažesnės degalų sąnaudos.
Mieste ir trumpais atstumais dažniau važinėjantiems žmonėms specialistai siūlo svarstyti benzininį, hibridinį ar elektrinį automobilį. Pasirinkimą lemia ir vairuotojų įpročiai: praktika rodo, kad vyresnio amžiaus pirkėjai elektromobilius renkasi rečiau, todėl dažniau lieka prie dyzelinių arba benzininių modelių.