Lenkijoje pasirodė versija, kad Pasvalio rajone vakar sprogęs dronas galėjo būti paleistas iš Lietuvos. Esą Lenkijos kariai jo savo radarais nefiksavo. Tačiau po vyriausybinio posėdžio kariuomenė ir premjeras šią informaciją paneigė: Lietuvos kariai objektą pastebėjo dar Lenkijos teritorijoje ir sekė jo įskridimą į Lietuvą.
Prie įmonės „Naradava“ sodų teritorijos pareigūnai ir šiandien ieško galimų drono nuolaužų. Bepilotis sprogo atsitrenkęs į medžius – aplaužytos jų viršūnės, žemėje liko duobė, o aplink matyti išmėtytos ir apdegusios šakos.
Kariuomenės duomenimis, dronas radaruose užfiksuotas 5 val. 47 min., dar Lenkijoje. Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas teigė, kad maždaug 30–40 kilometrų nuo sienos matytos žymos judėjo Lietuvos kryptimi. Lietuvos kariai konsultavosi su Lenkijos kolegomis, kurie tuo metu savo radaruose objekto nefiksavo. 6 val. 2 min. žyma kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną, o Lietuvoje ji buvo toliau sekama.
Lenkijoje drono esą nepastebėjo
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šalies Gynybos ministerijos šaltiniais, skelbė, kad Lenkijos teritorijoje drono nebuvo. Todėl buvo iškelta prielaida, jog jis galėjo būti paleistas iš Lietuvos.
G. Premeneckas aiškino, kad radaras neparodo aiškaus skrendančio drono vaizdo. Ekrane matoma daugybė taškų, o patyręs operatorius, pasitelkęs kitas technines priemones, per tam tikrą laiką turi nustatyti, ar vienas iš jų yra potencialus, į droną panašus taikinys.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad dronas į Lietuvą pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės.
Sprendimą apsunkino tai, kad objektas skrido iš draugiškos valstybės. Kariams pirmiausia teko įvertinti, ar radare matomas taškas iš tiesų yra kovinis dronas, o ne mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. G. Premenecko teigimu, sunaikinti iki galo neatpažintą taikinį galėjo turėti labai skaudžių padarinių.
Apie galimą droną tarnyboms pirmieji pranešė gyventojai. M. Sinkevičius sakė, kad 6 val. 15 min. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi Kalvarijos gyventojai, pranešę apie į drono skleidžiamą panašų garsą. Vėliau iš Marijampolės taip pat gauta pranešimų apie dronui būdingą ūžesį.
Gyventojų pranešimai padėjo atpažinti objektą
Būtent šie skambučiai kariams padėjo suprasti, kad radaruose sekamas objektas yra dronas. Pasikonsultavus su NATO sąjungininkais, 6 val. 40 min. nuspręsta į orą kelti naikintuvus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė nuo sekmadienio palaikantis ryšį su Lenkijos gynybos ministru. Jis sakė, kad sutarta Lenkijos kolegoms saugiu ryšio kanalu perduoti reikiamą informaciją, taip pat šiuo klausimu bendradarbiauti su Lietuvos žvalgybos pareigūnais ir kariuomene.
Dronas perskrido beveik visą Lietuvą ir medžius kliudė tik pradėjęs leistis. Po sprogimo jo nuolauža pataikė į keliu važiavusį automobilį. Žmonės nenukentėjo tik dėl atsitiktinumo – nuolauža nepataikė į automobilio stiklą.
Vos už kelių šimtų metrų nuo sprogimo vietos gyvenanti Juodžionių gyventoja Juratė pasakojo, kad sprogimas sudrebino namo langus. Išgirdusi didžiulį garsą, ji šeimos narius surinko į rūsį.
Moteris sakė suprantanti, kad nuo jos namų iki sprogimo vietos buvo gal pusė kilometro, tačiau dronui nukritus kieme ar ant namo, pasekmės galėjo būti labai skaudžios. Ji pripažino, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, kelia dar didesnį siaubą.
Lietuvai ir toliau reikės apsaugos nuo dronų. Ministras anksčiau yra sakęs, kad visavertę gynybos nuo jų sistemą šalis turės tik 2030-aisiais.
R. Kaunas tikisi, kad laukti iki 2030 metų neprireiks. Jo teigimu, ministerija šiam klausimui skiria visas pastangas, o 2027 metų pabaigoje Lietuva galėtų turėti bent dalinę, vientisą sistemą. Vis dėlto jos sukūrimo tempas priklausys ir nuo verslo gebėjimo greitai suprogramuoti bei sujungti reikalingus sprendimus.
Dėl sprogusio drono Lietuvos atsiprašė Ukraina. Ukrainos atstovai nurodė, kad aparatas buvo skirtas taikiniui Rusijoje, tačiau nuo kurso nukrypo dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio.