Beno Mikutavičiaus byloje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo Kaune, o baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Ekspertai aptarė, ką apie galimą nusikaltimų planavimą gali atskleisti įtariamojo elgesys po žmogžudysčių, kodėl sunkus smurtas kai kuriais atvejais pasikartoja ir kodėl bandymai pasislėpti nuo teisėsaugos neretai būna impulsyvūs.
Rezonansinis nusikaltimas įvykdytas 2025 m. gruodžio 4 d. Dvi jaunas moteris nužudžiusiam B. Mikutavičiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šių metų spalį byla perduota Kauno apygardos teismui.
Kriminologas Gintautas Sakalauskas pabrėžė, kad vien faktas, jog žmogus turėjo peilį, savaime neįrodo išankstinio žmogžudystės planavimo. Toks daiktas galėjo būti įsigytas ir kitam tikslui, todėl iš vien šios aplinkybės tvirtų išvadų daryti negalima.
Pasak eksperto, žmogui, jau peržengusiam ribą ir įvykdžiusiam sunkų smurtinį nusikaltimą, kai kuriais atvejais gali būti lengviau tai padaryti dar kartą. Tam įtakos gali turėti stiprus pyktis, neviltis ar desperacija, tačiau kiekvieną situaciją būtina vertinti atskirai.
Bandymas slėpti pėdsakus ne visada reiškia kruopštų planą
G. Sakalausko teigimu, persirengimas, daiktų atsikratymas ar telefono išmetimas gali rodyti norą išvengti atsakomybės, tačiau tokie veiksmai nebūtinai liudija gebėjimą ilgai ir nuosekliai planuoti. Tai gali būti gana primityvus bandymas pasislėpti.
Po nusikaltimo žmogų gali ištikti šokas, todėl jis kartais veikia impulsyviai ir neįvertina savo veiksmų pasekmių. Kriminologas pastebėjo, kad panašiai žmonės mėgina slėpti kūną – jį degina, perkelia, užkasa ar įvynioja, tačiau iš šalies tokie sprendimai neretai atrodo neapgalvoti.
Eksperto vertinimu, nusikaltėliai taip pat dažnai nesuvokia, kiek išteklių policija skiria sunkių nusikaltimų tyrimams. Pareigūnai tikrina aplinką, apklausia žmones, renka įrodymus ir nagrinėja įvairias versijas, todėl vien persirengus ar išmetus telefoną pasislėpti paprastai būna sunku.
Konfliktai ir ankstyvi smurto požymiai
G. Sakalauskas pabrėžė, kad iš vieno įvykio neįmanoma suformuluoti universalių išvadų. Vis dėlto šis atvejis, jo manymu, rodo, kad konfliktas buvo sprendžiamas netinkamai – pasitelkiant smurtą.
Kriminologas nurodė, kad Lietuvoje sunkaus smurto atvejų, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, vis dar yra nemažai, tačiau tokie itin žiaurūs ir plačiai nuskambantys nusikaltimai nėra kasdienybė. Jis ragino neignoruoti smurto artimoje aplinkoje ir grėsmingo elgesio, nes konfliktai kartais gali peraugti į pavojingus incidentus.
Atlikta psichiatrinė ekspertizė
B. Mikutavičiui praėjusių metų gruodį buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis teigė, kad bylos perdavimas teismui reiškia, jog buvo išspręstas klausimas dėl kaltinamojo psichikos būklės ir poreikio taikyti medicinines priemones nenustatyta.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl bylos specifikos: buvo atlikta daug proceso veiksmų, ekspertizių ir objektų tyrimų. Jo teigimu, tyrimo uždaviniai išspręsti tinkamai, o byla perduota pirmosios instancijos teismui – Kauno apygardos teismui.
Vienas nužudymas kvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, o kitas – pagal 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. D. Jakutis nurodė, kad, atsižvelgus į teismo medicinos ekspertizėje nustatytą sužalojimų padarymo mechanizmą, aukai greičiausiai buvo sukeltos didelės kančios.
Vienas nusikaltimas brendo, kitas buvo spontaniškesnis
Prokurorų teigimu, vienu atveju sužalojimų buvo mažiau, tačiau jie buvo sunkesni. Kitos merginos kūne rasta daugiau sužalojimų, todėl teisėsauga mano, kad ji galėjo gintis. Nurodoma, jog jai galėjo būti suduota 20–30 dūrių.
Anot prokurorų, vienas nužudymas buvo „pribrendęs, bet spontaniškas“: B. Mikutavičiaus ir jo pusseserės konfliktas tęsėsi kurį laiką, o vėliau peraugo į žmogžudystę. Kitas nužudymas, D. Jakutis vertinimu, buvo labiau spontaniškas. Prokuroras taip pat pažymėjo, kad kaltinamojo pozicija nėra iki galo išsami.
Antroji auka B. Mikutavičiui buvo visiškai nepažįstama. Ji dirbo nekilnojamojo turto brokere ir turėjo parodyti butą, kurio nuoma vyras susidomėjo. Bylos duomenimis, iki susitikimo jie nebuvo bendravę ar matęsi, išskyrus buto nuomos klausimą.
B. Mikutavičius savo kaltę pripažino iš dalies. Prokurorai taip pat teigia, kad galimą vieno nusikaltimo planavimą rodo mokėjimų išrašai: vyras įsigijo peilį ir maisto, kad galėtų išgyventi slapstydamasis.
Po žmogžudysčių slėpėsi Kleboniškio miške
Po nusikaltimų B. Mikutavičius pasislėpė Kleboniškio miške, tačiau kitą dieną jį sulaikė pilietiški gyventojai. Telefoną vyras išmetė į konteinerį.
Teisėsaugos duomenimis, jis buvo numatęs naktį praleisti lauke. Po nužudymų B. Mikutavičius dar grįžo namo, persirengė, pasiėmė kuprinę, daiktų ir maisto. Pareigūnai taip pat buvo iškėlę versiją, kad jis galėjo kėsintis nužudyti arba slėptis namuose pas žmogų, kurį pagal susitarimą slaugė. Tas asmuo buvo negirdintis ir nekalbantis.
Atsižvelgus į abiejų nusikaltimų pobūdį ir aplinkybes, B. Mikutavičiui siūloma bausmė iki gyvos galvos.
Pirmoji auka – pusseserė
Gruodžio 4 d. 13.02 val. policija gavo pranešimą, kad Kaune, Vinco Krėvės pr. 78, rastas 22 metų moters kūnas perpjauta gerkle. Turimais duomenimis, nužudytoji buvo B. Mikutavičiaus pusseserė. Abu jie kilę iš Žygaičių miestelio.
Policija nepatvirtino, kokie buvo vyro motyvai. Tačiau, TV3 Žinių duomenimis, viena iš versijų – kerštas. Pirminiais duomenimis, B. Mikutavičius ir pusseserė kurį laiką kartu nuomojosi būstą Krėvės prospekte, tačiau dėl nežinomų priežasčių vyrui teko išsikraustyti. Gruodžio 4 d. jis turėjo atvykti pasiimti savo daiktų.
Policija anksčiau skelbė, kad B. Mikutavičius gaudavo mažas pajamas, todėl neaišku, iš kokių lėšų jis būtų vienas nuomojęsis butą.
Antroji auka – į buto apžiūrą atvykusi brokerė
Po pirmosios žmogžudystės B. Mikutavičius nuvyko į netoliese esantį butą Pramonės pr. 30. Ten buvo susitarta dėl nuomojamo būsto apžiūros. Jo turėjo laukti iš Alytaus kilusi 24 metų nekilnojamojo turto brokerė.
Moteris nežinojo, kad šis susitikimas taps paskutine jos darbo diena. B. Mikutavičius ją nužudė panašiu būdu kaip ir savo pusseserę, o kūną palikęs bute, neoficialiomis tv3.lt žiniomis, užrakino duris ir išėjo.
Artimiesiems kelias valandas nepavyko su ja susisiekti, todėl jie kreipėsi į tarnybas. Ugniagesiams išlaužus duris, policija 19.46 val. gavo pranešimą apie bute rastą merginos kūną.
Abiejų moterų kūnai buvo su pjautinėmis ir durtinėmis žaizdomis. R. Bradūnas tuomet nurodė, kad sužalojimai buvo pjautinio ir durtinio pobūdžio. Kodėl B. Mikutavičius nužudė ir visiškai nepažįstamą merginą, iki šiol nėra aišku.