Lietuvoje dyzelino litro kaina trumpam gali pasiekti net 3 eurus, tačiau gyventojų išlaidas dar labiau gali padidinti brangstančios dujos. Jei žiema bus šalta, jų kaina gali pakilti iki 100 eurų už megavatvalandę, o tai turėtų įtakos ir elektros bei šildymo kainoms.
Apie galimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Susitarimas dėl Rusijos naftos poveikio būtų ribotas
Vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimą dėl naftos tiekimo, A. Izgorodinas teigė, kad jo poveikis Amerikos naftos kainoms greičiausiai būtų nedidelis. Remiantis viešai skelbiama informacija, nauji kroviniai iš Rusijos sudarytų apie 4 proc. Amerikos naftos mažmeninės prekybos apyvartos.
Ekonomistas taip pat abejojo, ar Rusija apskritai pajėgs tiekti net tokį kiekį. Šalies energetikos infrastruktūra ir toliau atakuojama, o vidaus padėtis esą sudėtinga – problemų dėl dyzelino ir benzino tiekimo kilo net Maskvoje.
Todėl susitarime nurodyti skaičiai gali neatitikti realybės: vietoje 4 proc. Rusija Amerikai galbūt patiektų vos 1 proc. Vis dėlto net ir 4 proc. nebūtų pakankamai, kad iš esmės pasikeistų dyzelino kainos Amerikoje. Po šios naujienos jos galėjo kiek sumažėti, tačiau toks pokytis, A. Izgorodino vertinimu, būtų laikinas, o prieš rinkimus dyzelinas vėl galėtų pabrangti.
Hormuzo sąsiaurio apeiti artimiausiu metu nepavyks
Naftos rinkos situaciją toliau lemia ir įtampa Hormuzo sąsiauryje. Nors Artimųjų Rytų valstybėse naftos gavyba atsigauna, jos išgabenimas iš regiono išlieka labai sudėtingas.
Saudo Arabija bandė apeiti sąsiaurį ir vasarą tai padėjo išspręsti apie 20 proc. problemos. Tačiau hučiai dabar gana sėkmingai atakuoja šalies vamzdyną, todėl Saudo Arabija patiria didelių nuostolių.
Artimųjų Rytų valstybės, tikėtina, investuos į alternatyvius naftos transportavimo kelius, tačiau tam prireiks dvejų ar trejų metų. Tad artimiausiu metu Hormuzo sąsiaurio apeiti nepavyks.
Rinka taip pat netiki, kad konfliktas greitai baigsis. Tikimybė, jog Hormuzo sąsiauris bus atidarytas iki metų pabaigos, vertinama 11 proc. Net kitų metų pavasarį ar vasarą ši tikimybė, rinkos vertinimu, išliktų gerokai mažesnė nei 50 proc.
A. Izgorodinas mano, kad konfliktas gali tęstis iki pavasario ar net vasaros. Kitų metų vasarą pasauliniai naftos rezervai gali būti ištuštinti, todėl tuomet galėtų prasidėti rimtesnės Irano ir Amerikos derybos.
Iranas atakas galėtų nutraukti ir Hormuzo sąsiaurį atidaryti bet kada, tačiau tai priklausytų nuo kainos: kokias sankcijas panaikintų Amerika, kiek lėšų skirtų atstatymui ir kokių kitų nuolaidų suteiktų.
Po JAV rinkimų neatmetama nauja karinė operacija
Pasak ekonomisto, svarbų vaidmenį konflikto eigai gali suvaidinti Amerikoje vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai, per kuriuos bus perrenkama dalis Kongreso.
Jo vertinimu, rinka gali klysti tikėdamasi, kad Donaldas Trumpas smarkiai pralaimės, o demokratai perims Senato ir Kongreso kontrolę. Nors valdančioji partija Amerikoje paprastai pralaimi vidurio kadencijos rinkimus, A. Izgorodinas mano, kad Trumpo pralaimėjimas gali būti ne toks didelis, kokio tikisi rinkos dalyviai.
Toks rezultatas esą parodytų prezidentui, kad dabartinę politiką galima tęsti. Jei šis scenarijus išsipildytų, po lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų galėtų būti surengta dar viena karinė operacija, kurioje būtų naudojami lėktuvnešiai, bombos ir raketos.
Naftos kaina gali šoktelėti, bet ilgai aukštai neišsilaikytų
Šiuo metu naftos kaina siekia apie 104–105 dolerius už barelį. A. Izgorodino teigimu, ji jau iš esmės atspindi dabartines konflikto rizikas ir jo raidą.
Nauja ataka galėtų trumpam pakelti kainą iki 115–120 dolerių už barelį, tačiau vėliau ji greitai grįžtų žemyn. Rinka, tikėtina, ir toliau svyruotų tarp eskalacijos ir deeskalacijos – panašus scenarijus jau kartojosi nuo pavasario.
Didelio pasaulinio naftos deficito šiuo metu nėra: gavyba tęsiasi, o pagrindinė problema ta, kad kai kurios valstybės negali išgabenti išgaunamos naftos.
Europai pavojingiausias galimas dyzelino eksporto iš JAV draudimas
Didžiausią riziką Lietuvai ir Europai ekonomistas sieja ne tik su padėtimi Hormuzo sąsiauryje, bet ir su Amerikos vidurio kadencijos rinkimais. Po jų Donaldas Trumpas galėtų uždrausti dyzelino eksportą iš Jungtinių Valstijų. A. Izgorodino vertinimu, toks sprendimas yra labiau tikėtinas nei ne.
Iki rinkimų šio žingsnio gali būti vengiama, nes jis dar labiau padidintų dyzelino kainą. Tačiau jei Trumpas rinkimuose nepralaimėtų taip smarkiai, kaip prognozuoja rinka, jam galėtų atsirasti daugiau laisvės kuriam laikui įvesti eksporto draudimą.
Lietuvai tiesioginis poveikis būtų nedidelis, nes Amerikos dalis Lietuvos dyzelino importe yra beveik nulinė. Iš JAV Lietuva daugiausia importuoja žalią naftą, o ne dyzeliną. Tačiau Europai problemų kiltų, ypač Prancūzijai – šiuo metu 24 proc. jos dyzelino importo sudaro tiekimas iš Amerikos.
Prancūzijos sunkumai galėtų paveikti ir kitų Europos Sąjungos valstybių kainas, jei šalys dėl trūkumo nustotų eksportuoti dyzeliną viena kitai. Vis dėlto, A. Izgorodino manymu, toks poveikis greičiausiai būtų trumpalaikis, nes pernelyg aukšta kaina galiausiai pati apriboja paklausą. Tai galioja dujoms, naftai, dyzelinui ir kitoms prekėms.
3 eurai už litrą – įmanoma, tačiau didžiausias smūgis gali būti kitur
Eksperto teigimu, dyzelino kaina vieną ar dvi dienas tikrai galėtų pakilti iki 3 eurų už litrą. Tačiau tokia kaina ilgainiui pati save sumažintų ir grįžtų į realesnį lygį.
„Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad Lietuvos gyventojai dyzelino vartojimą pradėtų bent šiek tiek mažinti tik tuomet, kai jo kaina siektų apie 4,5 euro už litrą. Trijų eurų kaina, A. Izgorodino manymu, lietuvių meilės dyzeliniams automobiliams nesumažintų, todėl žmonės ir toliau jais važinėtų.
Vis dėlto didžiausias naftos kainų augimo poveikis gyventojams galėtų pasireikšti ne per degalus, o per dujas ir elektrą. Dujų kaina Europoje jau dabar siekia 80 eurų už megavatvalandę. Anksčiau, gerais laikais, 45 eurų kaina buvo laikoma galinčia žlugdyti ekonomiką, o dabartinis lygis yra beveik dvigubai didesnis.
Jei sausis, vasaris ir kovas Europoje bus šalti, dujų kaina, palyginti su dabartine, gali padidėti dar apie 20 proc. ir pasiekti 100 eurų už megavatvalandę.
Žiemą mažėja saulės energijos gamyba, todėl didėja priklausomybė nuo dujų, o jų brangimas gali kilstelėti elektros kainas. Dujos taip pat svarbios šildymui, tad jų kainos dalis ekonomikoje gali tapti itin reikšminga.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.