Lapkritis Lietuvoje prasidėjo itin brangia elektra – tokio lygio kainos šiemet buvo fiksuotos tik šaltą vasarį. Energetikos specialistai teigia, kad padėtį lėmė ramūs rudeniški orai: vėjo beveik nėra, saulės elektrinės pagamina mažiau energijos, todėl daugiau elektros tenka importuoti iš užsienio. Tuo metu Europoje smarkiai išaugusios ir dujų kainos.
Dėl brangstančių energijos išteklių pramonės įmonės jau kalba apie didėjančius gamybos kaštus. Verslas nerimauja dėl artėjančios žiemos ir ragina Vyriausybę parengti pagalbos planą.
Kepykloje „Velželio duona“ darbuotojas iš krosnies traukia ką tik iškeptus duonos kepalus. Įmonės vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad gamybos grafiką tenka derinti prie elektros kainų svyravimų. Kepimo darbus stengiamasi perkelti į tas valandas, kai energija kainuoja mažiau.
Pasak V. Baranausko, darbuotojai iš anksto tikrina kitos dienos elektros kainas ir, jei įmanoma, atitinkamai koreguoja kepimo laiką. Pastarąsias dvi savaites tai daryti ypač svarbu, nes anksčiau gamybai padėdavo saulės energija, o dabar tenka ieškoti palankesnių kainų biržoje.
Elektros kainos pasiekė vienas didžiausių metų aukštumų
Pastarosiomis dienomis Baltijos ir Šiaurės šalyse įsivyravus ramiems rudens orams, saulės ir vėjo elektrinės pagamina mažiau elektros. Prie kainų augimo prisideda ir tai, kad dujos Europoje kainuoja tris kartus daugiau nei prieš metus.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse nuo vakar išaugo iki 30 ct už kilovatvalandę. „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad lapkritis prasidėjo ypač brangiai: praėjusi diena, kai biržos kaina siekė 340 eurų už megavatvalandę, buvo antra brangiausia šiais metais. Šiandien kaina sudarė 308 eurus už megavatvalandę – tai trečias aukščiausias metų rodiklis. Jo vertinimu, bent šią savaitę kainos gali išlikti panašiame lygyje.
„Enefit“ atstovė Žana Klusovskienė aiškino, kad elektros rinką veikia gerokai mažesnė saulės gamyba, beveik nepučiantis vėjas, šaltesni orai ir dėl to išaugusi paklausa. Be to, dujų kainos išlieka aukštos.
Vakar vidutinė paros elektros didmeninė kaina Lietuvoje siekė 35 ct už kilovatvalandę. Didesnė šiemet buvo tik šaltą vasarį, kai ji sudarė 39 ct.
M. Kavaliausko teigimu, artimiausiu metu kainos labai priklausys nuo oro. Jei bus vėsu ir ramu, gali pasikartoti panašios brangios dienos, o vėjuoti orai leistų tikėtis mažesnių kainų. Vis dėlto jis neatmeta, kad vidutinė kaina gali būti didesnė nei praėjusią žiemą.
Augančios dujų ir elektros kainos apsunkina pramonės įmonių veiklos planavimą. Verslui sunkiau apskaičiuoti produkcijos savikainą, sudaryti ilgalaikes prekybos sutartis ir išlaikyti konkurencingas kainas, nes pabrangusius gaminius parduoti tampa sudėtingiau.
V. Baranauskas artėjančią žiemą vertina kaip sunkesnę nei ankstesnes. Jo teigimu, padėtis gali dar labiau komplikuotis, jei nebus išspręstos dyzelino ir energetikos krizės.
Pramonininkai prašo iš anksto numatyti pagalbą
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad dujų kaina, viršijanti 100 eurų, chemijos ir plastikų pramonei tampa kritine riba. Įmonėms, kurios nėra iš anksto užfiksavusios kainų, biržos lygis esą yra sunkiai pakeliamas.
Pramonininkai ragina Vyriausybę parengti aiškų veiksmų scenarijų tuo atveju, jei dabartinės dujų kainos išliktų visą žiemą. V. Janulevičius sako, kad reikėtų iš anksto numatyti, kokių priemonių būtų imamasi esant skirtingiems kainų lygiams, užuot laukus, kol problemos taps neišvengiamos.
Energetikos ministras Lukas Savickas, paprašytas įvertinti situaciją, kol kas į ją nereagavo.
Artėjant žiemai Europos dujų saugyklos užpildytos 75 proc. Ankstesniais metais tuo pačiu metu jų užpildymas siekdavo maždaug 90 proc. Todėl Europos valstybėms gali tekti konkuruoti su Azijos šalimis dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių ir mokėti daugiau dėl tiekimo sutrikimų iš konfliktų krečiamų Artimųjų Rytų.