Į Lietuvą artėja dar viena energetinių kainų šuolio banga, tačiau jos mastas gyventojams kol kas atsiskleidžia ne visa apimtimi. Daugiausia pinigų šiuo metu pareikalauja pabrangę degalai, o elektros, gamtinių dujų ir šildymo kainų augimas visu svoriu pasijus prasidėjus žiemai. Jei ji bus šalta, sąskaitos už energiją gali pasiekti istorines aukštumas. Laiko pasirengti blogiausiam scenarijui beveik nebeliko, todėl viena svarbiausių vilčių – šilti orai.
Europos energetikos sektorius žiemą pasitinka ne itin gerai pasiruošęs. Žemynas susiduria su sisteminiu dyzelino trūkumu, nepakankamai užpildytomis gamtinių dujų saugyklomis, uždarytu Hormuzo sąsiauriu ir besitęsiančiu Rusijos bei Ukrainos energetiniu karu. Kadangi Europos energijos rinkos yra glaudžiai susijusios, šių veiksnių poveikio neišvengs ir Lietuva.
Energetikos brangimas jau pakėlė bendrą Lietuvos infliaciją iki 6,7 proc. Atėjus žiemai ji, tikėtina, dar labiau padidės, o žiemos pabaigoje gali pasiekti ir dviženklį lygį. Energijos kainos daro įtaką ne tik tiesioginėms gyventojų išlaidoms – jos didina ir kitų prekių bei paslaugų savikainą. Tai rodo ir rugsėjį iki 19 proc. šoktelėjęs gamintojų kainų indeksas. Gamintojai bei paslaugų teikėjai jau patiria didelį sąnaudų spaudimą, todėl dalis jo neišvengiamai gali būti perkelta vartotojams.
Šįkart rinkos dalyviai nebesitiki, kad energetikos kainos greitai sumažės, kaip buvo galima manyti per pavasarinį šuolį. Naftos ateities sandoriai rodo, kad visą žiemą naftos kaina gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį, nors praėjusią žiemą ji siekė 65 JAV dolerius. Gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF taške, prognozuojama, bus beveik tris kartus didesnė – apie 85 eurus už MWh vietoj 31 euro. Elektros kaina Vokietijos rinkoje gali beveik padvigubėti – nuo 100 iki 200 eurų už MWh. Brangstant biokurui, Lietuvoje pagrįstai galima tikėtis bent 25 proc. didesnių šildymo sąskaitų.
Kol kas Lietuvos gyventojai vis dar nejaučia visos artėjančios infliacijos bangos. Sunkiausias laikotarpis prasidės žiemą, kai teks daugiau mokėti už degalus, elektrą, gamtines dujas ir šildymą. Kainų raidai didelę įtaką turės oro sąlygos. Šaltis padidintų energijos paklausą, o kartu dar labiau keltų kainas. Tokiu atveju gyventojams tektų gerokai plačiau atverti pinigines. Tuo metu šilta ir vėjuota žiema galėtų pristabdyti brangimą: energijos būtų suvartojama mažiau, o vėjo jėgainės pagamintų daugiau elektros.
Dėl to šiemet orų prognozes gali tekti sekti taip pat atidžiai, kaip ir energetikos rinkų pokyčius. Šiltesnė žiema Europai būtų palanki ekonominė žinia, nes mažesnis vartojimas sumažintų kainų spaudimą. Šaltas sezonas reikštų priešingą scenarijų ir galėtų dar labiau pagilinti energetikos krizę. Šilta žiema jau buvo padėjusi Europai išvengti blogesnių pasekmių 2022–2023 metais, tačiau lieka klausimas, ar ji išgelbės žemyną ir šįkart.
Rizikų neapsiriboja vien elektra ar šildymu. Silpnąja Europos energetikos rinkos vieta išlieka ir dyzelinas. Europa pati pagamina mažiau šio kuro, nei suvartoja, todėl turi jį importuoti. Anksčiau svarbūs tiekimo srautai atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, tačiau dabar galimybės apsirūpinti yra labiau suvaržytos. Žiemą dyzelino paklausa paprastai išauga, todėl jo kainos gali patirti papildomą spaudimą.
Tai reiškia, kad naftai pasaulio rinkose pigstant dyzelinas Europoje nebūtinai pigs kartu. Jei trūks būtent šio produkto, jo kainą lems ne tik naftos barelio kaina, bet ir dyzelino pasiūla.
Ši rizika ypač svarbi Lietuvos vairuotojams, nes dyzelinas mūsų šalyje yra itin reikšmingas kuras. Be didmeninės kainos, galutinę sumą degalinėje lemia ir mokesčiai. Todėl palankesni pokyčiai pasaulio naftos rinkoje nebūtinai proporcingai sumažintų kainas Lietuvos degalinėse.
Artėjant žiemai vienu metu susiduriame su keliomis grėsmėmis: aukštomis elektros kainomis, prasidedančiu šildymo sezonu, struktūriniu dyzelino trūkumu ir didele priklausomybe nuo oro sąlygų. Kol kas jų poveikis gyventojų biudžetams dar nėra matomas visa apimtimi, todėl dabartinis stabilumas gali būti apgaulingas.
Vis dėlto blogiausias scenarijus nebūtinai išsipildys. Šilti orai gerokai sumažintų energijos paklausą, o pagerėjusi geopolitinė padėtis galėtų greitai pakeisti rinkos lūkesčius. Energetikos rinkos sąlygos gali pasikeisti labai greitai. Tačiau šiuo metu priežasčių tikėtis ramios žiemos yra mažiau nei pavasarį. Tada buvo viliamasi, kad kainų šuolis bus trumpalaikis ir iki šildymo sezono padėtis stabilizuosis. Dabar akivaizdu, kad problema neišnyko, o energetikos vartojimo požiūriu sudėtingiausias metų laikas dar tik prasideda.
Komentaro autorius – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.