Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Europa atsidūrė Kinijos gniaužtuose: europarlamentarai įspėja apie grėsmę, kuri gali pralenkti Rusijos energetinę priklausomybę

Europos Sąjungoje (ES) vis garsiau kalbant apie santykių su Kinija pertvarką, Lietuvos europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Rasa Juknevičienė ragina mažinti ekonominį priklausomumą nuo Pekino bei stiprinti Bendrijos gebėjimą ginti savo interesus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Linas Didvalis sako, kad Europa ilgai nesugebėjo tinkamai įvertinti Kinijos ekonominio potencialo.

Praėjusiais metais ES prekybos deficitas su Kinija sudarė apie 360 mlrd. eurų. Europos bendrovės įvairiuose sektoriuose susiduria su Kinijos konkurencija, o pati Bendrija tebėra priklausoma nuo iš šios šalies gaunamų svarbių žaliavų. Padėtį dar labiau komplikuoja Pekino laikysena Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.

Spalio 7 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl politinių santykių su Kinija. Dokumente ES institucijos ir valstybės narės raginamos veikti išvien, saugoti ekonominius bei geopolitinius Bendrijos interesus, mažinti strateginę priklausomybę nuo Pekino ir užkirsti kelią sankcijų Rusijai vengimui. Taip pat akcentuojama Europos pramonės stiprinimo, inovacijų skatinimo ir tiekimo grandinių įvairinimo svarba.

Spalio 10 d., Briuseliui ieškant būdų apsaugoti Europos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, ES ir Kinija susitarė dėl kiniškų hibridinių bei įkraunamųjų hibridinių automobilių eksporto į Bendriją. Skelbta, kad nuo 2027 m. ketverius metus jų importas būtų ribojamas iki 350 tūkst. automobilių per metus.

Kinijos produkcija Europos įmonėms kelia vis didesnį iššūkį

P. Auštrevičiaus vertinimu, Europos gamintojams su Kinijos įmonėmis konkuruoti sunku dėl nevienodų sąlygų. Jis pabrėžia, kad vien susitarimai su Pekinu negarantuoja realaus padėties pagerėjimo.

Europarlamentaras teigė, kad dabartinėmis sąlygomis Europos bendrovėms praktiškai neįmanoma konkuruoti su Kinijos prekėmis ir paslaugomis.

Jis taip pat skeptiškai vertina susitarimą dėl kiniškų automobilių eksporto ribojimo. P. Auštrevičiui sunku įsivaizduoti, kad Kinija iš tiesų sumažintų eksportą į ES nuo maždaug 800 tūkst. iki 350 tūkst. automobilių per metus.

Pasak jo, Kinija nėra linkusi mažinti savo įtakos, todėl susitarimas, pasiektas su Marošu Šefčovičiumi, gali skambėti patraukliai, tačiau realus eksporto į ES sumažėjimas iki 350 tūkst. automobilių jam atrodo sunkiai tikėtinas.

VDU docentas L. Didvalis pažymėjo, kad Kinijos ekonominį proveržį ilgą laiką nepakankamai įvertino ne tik Europa, bet ir kitos pasaulio šalys. Buvo manoma, jog ekonomikos augimas paskatins demokratizaciją, o pigi kiniška produkcija bus naudinga Vakarų vartotojams. Vis dėlto Kinija išplėtė ne tik gamybos, bet ir technologinius pajėgumus.

L. Didvalio teigimu, dabar, kai Kinija tapo stipri ir išplėtojo technologijas, valstybės priverstos iš naujo vertinti, kokį gigantą padėjo užauginti ir kaip su juo tvarkytis.

Jo nuomone, Kinijos pranašumą lemia ne vien Pekino politika. Prie jo prisideda ir Europos problemos: kai kurios įmonės per lėtai diegia naujas technologijas ir nepakankamai sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

Docentas pabrėžė, kad dalį sunkumų Europa sukuria pati, nes jos įmonės nėra tokios konkurencingos ir ne visada pakankamai sparčiai diegia inovacijas. Todėl, pasak jo, Europą lenkia ne tik Kinija – ji pati ne visuomet stengiasi laimėti konkurencinę kovą.

L. Didvalis išskyrė tris galimus ES veikimo scenarijus: riboti kiniškų prekių patekimą į Bendrijos rinką, finansiškai remti Europos gamintojus arba stiprinti pačios Europos konkurencingumą. Jo vertinimu, trečioji kryptis būtų mažiausiai konfliktiška ir galėtų užtikrinti ilgalaikę naudą.

Docentas mano, kad pozityviausias kelias visoms pusėms būtų ES konkurencingumo didinimas, nors tam reikėtų išradingumo ir nuoseklaus darbo.

Pekino laikysena Rusijos atžvilgiu ekonominius sprendimus susieja su saugumu

P. Auštrevičius teigia, kad Kinijos geopolitinė įtaka Europoje jaučiama tiesiogiai, ypač dėl nenutrūkstamos, sistemingos ir augančios Pekino paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Europarlamentaro įsitikinimu, ES neturėtų ekonominių interesų iškelti aukščiau strateginio saugumo. Per didelė priklausomybė nuo Kinijos gali apriboti Bendrijos galimybes reaguoti į Pekino veiksmus.

Jis perspėjo, kad prekiaudama ir pirkdama ES negali pati užsimesti geostrateginės priklausomybės kilpos, o dėl prekybos naudos leisti sau būti spaudžiama Kinijos.

R. Juknevičienė taip pat įspėjo, kad ekonominiai ryšiai Pekinui gali tapti politinio spaudimo priemone. Ji priminė Lietuvos patirtį po sprendimo Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę, taip pat Pietų Korėjos ir Japonijos atvejus. Šioms šalims pablogėjus politiniams santykiams su Kinija teko susidurti su ekonominiais suvaržymais.

Europarlamentarės teigimu, Kinijos nepasitenkinimą dažnai pirmiausia parodo ekonominiai veiksmai – jie tampa signalu, kad šalis baudžiama. Sukaupti pavyzdžiai rodo, jog Pekinas gali ekonomiką pasitelkti kaip svertą ir spaudimo priemonę.

R. Juknevičienė pabrėžė, kad ES privalo veikti vieningai, nes pavienėms valstybėms narėms atskirai derantis su Pekinu būtų sunkiau atsilaikyti prieš ekonominį spaudimą. Ji taip pat perspėjo, kad priklausomybės nuo Kinijos padariniai gali būti skaudesni nei tie, kuriuos Europa patyrė išsivaduodama iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių išteklių.

L. Didvalis, vertindamas Kinijos paramą Rusijai, atkreipė dėmesį į komponentų, naudojamų Rusijos karinėje technikoje, kilmę. Jo teigimu, juos gamina ne tik Kinija, o į Rusiją jie gali patekti ir per trečiąsias šalis.

ES turės stiprinti pramonę ir ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių

R. Juknevičienė ragina Bendriją stiprinti pramonę, plėtoti strateginę autonomiją ir ieškoti daugiau prekybos partnerių. Jos teigimu, prekyba su Kinija gali tęstis, tačiau ekonominiai ryšiai neturėtų peraugti į priklausomybę, kurią Pekinas galėtų panaudoti politiniams tikslams.

Europarlamentarės nuomone, ES turi tapti tvirtesne geopolitine žaidėja, labiau atsistoti ant kojų ir mažiau priklausyti nuo išorės.

P. Auštrevičius siūlo aktyviau ieškoti alternatyvių žaliavų ir technologijų tiekėjų, plėsti ryšius su Lotynų Amerikos bei Afrikos valstybėmis, svarstyti kitas galimybes, įskaitant Grenlandiją, ir aktyviau siekti laisvosios prekybos susitarimų. Jo teigimu, alternatyvų reikia ieškoti dabar, kol priklausomybė nuo Kinijos dar labiau nepadidėjo.

Europarlamentaras pabrėžė, kad Europos ekonomikos turi susitelkti, bendradarbiauti ir ieškoti realių alternatyvių šaltinių – tai negali būti nukeliama į tolimą ateitį.

L. Didvalis pažymėjo, kad muitai ir parama vietos gamintojams gali apsaugoti kai kuriuos sektorius, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtinos investicijos į technologijas ir inovacijas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visas kiniškas importas vertintinas neigiamai: saulės ir vėjo energetikos technologijos padeda Europai plėtoti atsinaujinančią energetiką ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Docento vertinimu, susitarimas dėl kiniškų automobilių eksporto kurį laiką gali veikti, tačiau Kinijos gamintojai gali prisitaikyti, pavyzdžiui, investuodami į gamyklas ES arba įsigydami Europos bendroves. Susitarimo laikotarpį Europa turėtų panaudoti alternatyvoms kurti, tiekimo grandinėms įvairinti ir savo pramonės pajėgumams stiprinti.

Griežtesnes priemones teks derinti su dialogu

Nors europarlamentarai ragina griežčiau vertinti Kinijos veiksmus, visiškai nutraukti ekonominius ryšius nebūtų paprasta. ES vis dar priklausoma nuo Kinijos kai kurių žaliavų, technologijų ir gamybos grandinių srityse. Todėl Bendrijai teks derinti prekybos apsaugos priemones, dialogą ir bendrus sprendimus.

L. Didvalio teigimu, Europa turėtų stiprinti savo pozicijas, daugiau investuoti į inovacijas ir glaudžiau bendradarbiauti. Veikdamos kartu, ES valstybės turėtų daugiau galimybių daryti įtaką Pekinui.

Docentas pabrėžė, kad Europa galėtų turėti svertų, tačiau tam būtina kalbėti vienu balsu, o tai Bendrijai ne visada pavyksta.

ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 m. lapkritį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas tokį sprendimą laikė prieštaraujančiu jo interesams ir sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių. Vėliau Lietuva susidūrė ir su Kinijos prekybos ribojimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *