Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šeštadienį per naujai atidarytą tiltą atvyko į Kinijos pasienio miestą Dandongą, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Šią informaciją vėliau AFP patvirtino neįvardytas Pietų Korėjos vyriausybės šaltinis.
Šaltinio teigimu, Kim Jong Unas į Dandongą, tikėtina, atvyko per Naująjį Jalu upės tiltą. Daugiau detalių jis nepateikė. AFP dėl informacijos patvirtinimo kreipėsi į Kinijos užsienio reikalų ministeriją.
Kelionė surengta praėjus maždaug savaitei po oficialaus tilto atidarymo. Nors keturių eismo juostų statinys buvo baigtas dar 2014 metais, jo naudojimas buvo atidėtas dėl jungiamųjų kelių ir muitinės infrastruktūros trūkumo Šiaurės Korėjos pusėje. Tiltas laikomas svarbiu projektu, galinčiu dar labiau stiprinti Kinijos ryšius su diplomatiškai izoliuota ir branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja.
Kinija yra didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir reikšmingas diplomatinės, ekonominės bei politinės paramos šaltinis Pchenjanui, nors abiejų šalių santykiai ne visuomet buvo sklandūs.
„Yonhap“, remdamasi neįvardytu vyriausybės šaltiniu, taip pat skelbė, kad Kim Jong Unas į Dandongą per Naująjį Jalu upės tiltą atvyko anksčiau šeštadienį.
Naujasis tiltas pradėtas naudoti praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Šiaurės Korėja ir Rusija atidarė pirmąjį savo automobilių tiltą. Pchenjanas šį projektą pavadino glaudesnių ryšių su Maskva ženklu.
Rusija Šiaurės Korėjai tapo svarbia sąjungininke po to, kai 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pchenjanas siunčia karius paremti Maskvos karo veiksmų, o mainais gauna ekonominės naudos ir karinių technologijų.
Apie Kim Jong Uno kelionę į Kiniją pranešta praėjus vos kelioms valandoms po Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos pranešimo apie jo pasisakymą dviejų dienų kuopų vadų susitikime Pchenjane. Lyderis paragino kariuomenę treniruotis taip, kad ji taptų stipriausia pasaulyje.
Kim Jong Unas paragino vykdyti tai, ką pavadino „korėjietiško stiliaus karine revoliucija“. Jo pareiškimas nuskambėjo tą pačią savaitę, kai Seulo kariuomenė pasiūlė tartis dėl sienos patikslinimo po sprogimo stipriai įtvirtintoje Demilitarizuotoje zonoje (DMZ). Šis incidentas dar labiau padidino įtampą tarp abiejų Korėjų.
Seulas ir Pchenjanas techniškai tebėra karo būklės, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo baigtas paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Pietų Korėja penktadienį pasiūlė Šiaurės Korėjai karines derybas, kad būtų patikslinta siena ir atkurti ryšių kanalai. Tokį žingsnį paskatino DMZ įvykis, per kurį buvo sužeisti Pietų Korėjos kariai. Seulas dėl sprogimo apkaltino Šiaurės Korėjos minas, tačiau Pchenjanas kaltinimus kategoriškai atmeta.
Šiaurės Korėja anksčiau taip pat atmetė Pietų Korėjos reikalavimą atsiprašyti dėl sprogimo. Į penktadienį pateiktą pasiūlymą Pchenjanas kol kas neatsakė.
Vertinama kaip „netiesioginis pripažinimas“
Nepaisydama ilgalaikių Jungtinių Tautų (JT) sankcijų, Šiaurės Korėja savo branduolinės valstybės statusą yra įtvirtinusi įstatymais. Režimas ne kartą pareiškė, kad jo branduolinis arsenalas yra nuolatinis ir negrįžtamas.
Nuosaikių pažiūrų Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) rugsėjį pasiūlė Vašingtonui siekti Šiaurės Korėjos branduolinės programos įšaldymo, o ne visiško jos panaikinimo, jei mainais būtų sušvelnintos sankcijos. Tuo pat metu Pchenjanui jis nuolat siūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų.
Kritikai perspėja, kad toks požiūris gali reikšti tylų Šiaurės Korėjos pripažinimą branduoline valstybe ir sudaryti Pchenjanui galimybę siekti sankcijų sušvelninimo neatsisakant savo branduolinio arsenalo.
Analitikai teigia, kad panašių netiesioginio pripažinimo ženklų galima įžvelgti ir Kinijos pozicijoje.
Birželį Kim Jong Unas Pchenjane priėmė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą). Tai įvyko netrukus po to, kai Xi Jinpingas Pekine surengė vieną po kito vykusius susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Nei Pchenjanas, nei Pekinas savo oficialiuose pareiškimuose nepaminėjo Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Ekspertai tokį nutylėjimą įvertino kaip galimą Kinijos tylaus sutikimo su esama padėtimi ženklą.
Kim Jong Uno vizitas vyksta tuo metu, kai Xi Jinpingas ir kiti aukšto rango Kinijos pareigūnai ruošiasi pirmadienį Pekine dalyvauti svarbiame politiniame susitikime – įtakingo Komunistų partijos Centro komiteto penktojoje plenarinėje sesijoje.