Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Islandija laikrodžių nebesuka nuo 1968-ųjų: sprendimą nulėmė ne tik ilgos vasaros dienos

Daugelyje valstybių laikrodžiai du kartus per metus persukami dėl sezoninių pokyčių ir siekio pritaikyti kasdienį gyvenimą bei darbo ritmą. Vis dėlto viena Europos šalis šios tvarkos atsisakė dar prieš kelis dešimtmečius, skelbia „Wiadomości“.

Europos Sąjungoje diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo nutraukimo vyksta nuo 2018 metų. Tais metais Europos Komisija pasiūlė atsisakyti perėjimo prie vasaros ir žiemos laiko, o surengtos viešosios konsultacijos parodė didelį tokios idėjos palaikymą. Buvo svarstoma, kad pakeitimai galėtų įsigalioti 2021 metais, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas.

ES valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos, todėl pasiūlymas liko teisėkūros proceso stadijoje. Dėl to daugelyje Sąjungos šalių laikrodžiai ir toliau persukami du kartus per metus.

Islandija sezoninio laiko atsisakė gerokai anksčiau. Paskutinį kartą laikrodžiai ten buvo pasukti 1968 metų balandžio 7 dieną – viena valanda į priekį. Nuo tada šalyje galioja pastovus laikas.

Islandijoje nėra atskiro „žiemos“ ir „vasaros“ laiko. Žiemą šalies laikas nuo Lenkijos atsilieka viena valanda, o vasarą skirtumas siekia dvi valandas.

Sezoninis laiko keitimas Islandijoje buvo taikomas 1917 metais, o vėliau sugrąžintas 1939–1967 metais. 1968-aisiais Islandijos parlamentas nusprendė visus metus naudoti Grinvičo laiką – GMT (UTC+0).

Gyvenimą čia stipriai veikia gamta

„Wiadomości“ pažymi, kad dėl Islandijos geografinės padėties žiemą dienos šviesos šalyje būna labai mažai, o vasarą saulė matoma gerokai ilgiau. Nors šviesiojo paros meto trukmė smarkiai kinta, islandai pasirinko laikrodžių nebesukti ir visus metus išlaikyti tą patį laiką.

Lenkijos pilietė A. Jastšembek anksčiau leidiniui „Interia“ pasakojo, kad Islandija, ypač emigrantams, gali būti gana sudėtinga vieta gyventi.

Pasak moters, prie šalies gyvenimo jai greičiau prisitaikyti padėjo darbas vietinėje kavinėje. Ten ji bendravo tik su islandais ir išmoko jų kalbą. Ji taip pat pabrėžė vietos gyventojų atvirumą bei ne tokį formalų bendravimą.

A. Jastšembek teigimu, šiaurinėje Islandijos dalyje kasdienybė labai priklauso nuo oro. Net iš anksto kruopščiai suplanuotus reikalus gali sužlugdyti pūga arba uždaryti keliai.

Tačiau saulėtomis dienomis islandai stengiasi kuo daugiau būti lauke ir išnaudoti geras sąlygas poilsiui gamtoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *