Europos automobilių bendrovės vis aktyviau ragina Europos Sąjungą stiprinti vietos pramonės apsaugą nuo didėjančios Kinijos konkurencijos. Vis dėlto gamintojų nuomonės išsiskiria dėl to, kokios priemonės būtų veiksmingiausios.
„Volkswagen“, „Renault“ ir „Stellantis“ siūlo suteikti daugiau pranašumų Europoje pagamintiems automobiliams. Tuo metu „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas įspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali sumažinti pačių Europos gamintojų konkurencingumą.
Diskusijos daugiausia sukasi apie Europos Komisijos rengiamą Pramonės spartinimo aktą (Industrial Accelerator Act), dar vadinamą iniciatyva „Pagaminta Europoje“ (Made in Europe).
Šiuo projektu siekiama didinti Europos pramonės konkurencingumą ir mažinti jos priklausomybę nuo tiekėjų iš užsienio. Vienas iš svarstomų variantų – valstybės paramą ir galimybę dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose susieti su automobilio gamybos vieta bei europietiškos kilmės komponentų dalimi.
Tokiu atveju vertinant, ar automobilis gali pretenduoti į subsidiją arba viešąjį užsakymą, būtų atsižvelgiama ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Svarbūs taptų ir gamybos vieta bei visa tiekimo grandinė.
Taip ES lėšos būtų pirmiausia nukreipiamos į Europos gamyklas, komponentų tiekėjus ir darbo vietų išlaikymą.
Trys gamintojai ragina suteikti pirmenybę Europoje pagamintiems automobiliams
Birželį paskelbtoje bendroje pozicijoje „Volkswagen“, „Renault“ ir „Stellantis“ parėmė iniciatyvą, kuria Europoje pagamintiems automobiliams būtų suteikta daugiau pranašumų.
Šių bendrovių vertinimu, aiškūs europietiškos kilmės kriterijai galėtų paskatinti investicijas, sustiprinti vietos tiekimo grandines ir padėti Europos gamintojams atsilaikyti prieš Kinijos bendroves.
Vis dėlto automobilių kilmę, gamintojų nuomone, reikėtų nustatyti plačiau nei vien pagal surinkimo vietą ar automobilio komponentų kilmę.
Jų siūlymu, vertinant europietiškumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kur vykdomi moksliniai tyrimai, kuriamos technologijos ir projektuojami automobiliai.
Toks modelis leistų tiksliau įvertinti automobilius, kurių modeliai kuriami Europoje, tačiau dalis jų komponentų perkama kituose pasaulio regionuose.
„Mercedes-Benz“ vadovas įspėja dėl galimo šalutinio poveikio
„Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas, kartu einantis Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA vadovo pareigas, perspėja, kad naujos taisyklės gali turėti ne tik teigiamų padarinių.
Jo teigimu, Europos automobilių pramonė yra glaudžiai susieta su pasauline rinka. Bendrovės valdo gamyklas skirtingose valstybėse, remiasi tarptautinėmis tiekimo grandinėmis ir nemažai komponentų perka už Europos Sąjungos ribų.
O. Källeniusas neprieštarauja vietos gamybos skatinimui, tačiau ragina pasirūpinti, kad nauji reikalavimai nesusilpnintų Europos automobilių gamintojų konkurencinės padėties.
ACEA taip pat ragina numatyti realistiškus terminus taisyklėms įgyvendinti ir į vertinimą įtraukti gamybą kaimyninėse valstybėse.
Baterijos gali tapti didžiausia kliūtimi
Galimus praktinius sunkumus jau parodo ES ir Jungtinės Karalystės prekybos taisyklės, kuriose numatyti griežtesni komponentų kilmės reikalavimai.
Pagal planuojamą tvarką nuo 2027 metų sausio elektromobiliams būtų taikomi griežtesni kilmės kriterijai. Jų neatitinkantiems automobiliams, eksportuojamiems tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, galėtų būti pritaikytas 10 proc. muitas.
Didžiausia problema – elektromobilių baterijos. Jų gamyba Europoje vis dar priklauso nuo tiekėjų iš užsienio.
ACEA skaičiavimu, 2027 metais naujų reikalavimų neatitiktų net 82 proc. iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę eksportuojamų elektrinių lengvųjų automobilių ir furgonų.
Asociacija prognozuoja, kad dėl papildomų muitų gamintojai per metus galėtų patirti apie 1,47 mlrd. eurų išlaidų.