Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pozicija Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu per pastaruosius dvejus metus, prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio vertinimu, iš esmės išliko nuosekli. Vis dėlto jis paragino Europą įsivertinti, ar ši pati pakankamai principingai laikosi pozicijos Rusijos atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į vis dar išlikusius ekonominius ryšius su Maskva.
„Vertindamas praėjusius dvejus prezidento Trumpo kadencijos metus, matau, kad yra tam tikro neprognozuojamumo, bet ta kryptis yra tęsiama“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje sakė D. Matulionis.
Prezidento patarėjas teigė, kad europiečiai turėtų kritiškai įvertinti savo veiksmus: ar vis dar perkami Rusijos energetiniai ištekliai, ar rusų turistai įleidžiami į patrauklius Pietų Europos kurortus ir ar buvo panaudotas įšaldytas Rusijos turtas.
D. Matulionis: Ukrainos palaikymas turi išlikti svarbiausiu prioritetu
D. Matulionis pabrėžė, kad, nepaisant besikeičiančių aplinkybių, parama Ukrainai turi nesikeisti ir išlikti svarbiausiu prioritetu.
Jo teigimu, situaciją būtina vertinti objektyviai, o sąjungininkai turėtų labiau palaikyti vieni kitus. Ukraina, pasak jo, turi būti remiama be jokių abejonių, todėl šioje srityje Lietuvos pozicija nesikeičia.
Šias mintis D. Matulionis išsakė atsakydamas į klausimą apie JAV prezidento poziciją Ukrainos atžvilgiu ir galimus jos pokyčius po vidurio kadencijos rinkimų Jungtinėse Valstijose.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį savaitgalį paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nuolaidos V. Putinui neprisidės prie taikos ir nebus naudingos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais, o Vašingtono sprendimą pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas sudaro sąlygas Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.
Ji atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių. Be to, Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes. K. Kallas teigimu, sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar nėra tinkamas metas mažinti spaudimą Maskvai.
JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo. Jis šį susitarimą pavadino „siaubingu nusivylimu“.