„Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ nusprendė koordinuoti veiksmus, kad Europos automobilių gamintojams būtų lengviau atsilaikyti prieš sparčiai stiprėjančią Kinijos bendrovių konkurenciją.
Kartu šie trys koncernai pagamina daugiau kaip 60 proc. Europoje surenkamų automobilių. Jie ragina sudaryti palankesnes sąlygas vietinei gamybai ir lanksčiau taikyti taršos mažinimo reikalavimus. Vis dėlto tokiam požiūriui nepritaria visi gamintojai – BMW ir „Mercedes-Benz“ įspėja apie galimą poveikį tarptautinei prekybai.
Bendras pozicijas „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ vadovai pristatė spalio 13 dieną Paryžiuje vykusiame susitikime „Paris Automotive Summit“.
„Volkswagen Group“ generalinis direktorius Oliveris Blume pabrėžė, kad trys bendrovės sudaro daugiau kaip 60 proc. Europos automobilių gamybos, todėl pramonės pagrindą esą būtina pradėti saugoti nedelsiant.
Kinijos gamintojai užima vis didesnę rinkos dalį
Europos rinkoje sparčiai plečiasi BYD, „Chery“, SAIC ir „Geely“. Šių bendrovių elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai su Europos gamintojų produkcija varžosi ne tik technologijomis, bet ir kaina.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Kinijos automobilių gamintojų dalis Europos rinkoje išaugo maždaug du kartus – iki maždaug 10 proc.
Didžiausią spaudimą tai daro masinės gamybos automobilių segmentui. Prabangių modelių gamintojai susiduria su kitokia situacija, o „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ didžiąją pajamų dalį gauna parduodami santykinai nebrangius automobilius. Jų veikla paremta dideliais gamybos kiekiais ir mažesnėmis pelno maržomis.
Augančios gamybos išlaidos, brangios elektromobilių baterijos ir naujų konkurentų spaudimas šiam modeliui kelia vis daugiau problemų. O. Blume teigimu, Europos masinės gamybos automobilių verslas patiria milžinišką spaudimą.
Jis taip pat nurodė, kad žemynas negali savo automobilių pramonės ateities sieti vien su prabangiais automobiliais – būtina išlaikyti ir dideliais kiekiais gaminamų, platesniam pirkėjų ratui įperkamų modelių gamybą.
Paramą siūlo susieti su gamyba Europoje
Vienas pagrindinių trijų koncernų siūlymų – valstybės paramą automobilių pramonei sieti su tuo, kiek gamybos vykdoma Europoje.
Europos Sąjungoje šiuo metu svarstomas Pramonės spartinimo akto projektas („Industrial Accelerator Act“), skirtas vietinei pramonei stiprinti. Pagal numatomą kryptį subsidijos, galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir mokestinės lengvatos galėtų būti suteikiamos gamintojams, kurių automobiliai atitinka europinės kilmės kriterijus.
Tai reikštų, kad finansinės paramos siekianti bendrovė turėtų užtikrinti, jog reikšminga automobilio ir jo komponentų vertės dalis būtų sukurta Europos Sąjungoje.
„Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ pačiam principui pritaria, tačiau nori lankstesnio jo taikymo. Birželį Europos Komisijai pateiktame bendrame pasiūlyme jos numatė vadinamąjį 70 proc. modelį.
Pagal jį gamintojui pakaktų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 proc. Europoje parduodamų jo automobilių atitiktų europinės kilmės reikalavimus. Tada lengvatos būtų taikomos visai modelių gamai, įskaitant likusius 30 proc. automobilių, kurie kriterijų neatitiktų.
Tokiu sprendimu bendrovės siekia paremti Europos gamyklas, tačiau kartu išsaugoti galimybę dalį automobilių importuoti iš kitų šalių.
Neaišku, kaip apibrėžti Europoje pagamintą automobilį
Vienas kebliausių klausimų – tikslus europietiško automobilio apibrėžimas.
Jei būtų vertinami tik automobiliai ir komponentai, pagaminti 27 ES valstybėse, naujosios taisyklės galėtų paveikti ir tradicinių Europos gamintojų veiklą.
„Renault“ dalį automobilių gamina Maroke ir Turkijoje. Šiose valstybėse gamyklas taip pat turi „Stellantis“ ir kiti koncernai, o jose pagaminta produkcija eksportuojama į Europos Sąjungą.
Be to, Jungtinėje Karalystėje veikia daug automobilių ir jų dalių gamyklų, glaudžiai susijusių su žemyninės Europos tiekimo grandinėmis.
Dėl to gamintojai siekia sprendimo, kuris skatintų gamybą ES, bet kartu nesutrikdytų jau veikiančių tarptautinių tiekimo tinklų.
O. Blume taip pat pabrėžė, kad įmonės, naudojančios Europos mokesčių mokėtojų finansuojamas lengvatas, turėtų prisidėti prie darbo vietų kūrimo žemyne.
BMW ir „Mercedes-Benz“ įspėja neskubėti
Trijų koncernų pozicijai nepritaria visi Europos automobilių gamintojai. BMW ir „Mercedes-Benz“, kurių veikloje svarbią vietą užima prabangūs modeliai, perspėja, kad pernelyg griežti vietinės gamybos reikalavimai gali sukelti neigiamų padarinių.
Abi bendrovės turi reikšmingų interesų Kinijoje, todėl siekia išsaugoti kuo laisvesnę tarptautinę prekybą.
„Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas dar vasarį Europos politikus ragino atsargiai vertinti priemones, kuriomis skatinama vietinė gamyba. Jo vertinimu, per griežti apribojimai galėtų išprovokuoti atsakomąsias prekybos priemones ir galiausiai pakenkti patiems Europos gamintojams.
Panašiai situaciją vertina BMW vadovas Milanas Nedeljkovićius. Jis teigia, kad bendrovės veikla paremta pasauline prekyba, todėl naujos taisyklės neturėtų varžyti tarptautinių tiekimo grandinių.
Siekiama keisti ir CO₂ mažinimo reikalavimus
Kita „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ bendro darbo kryptis – keisti CO₂ emisijos mažinimo tikslų įgyvendinimo tvarką.
Dabartinės ES taisyklės numato, kad nuo 2035 metų nauji lengvieji automobiliai turės pasiekti 100 proc. išmetamo CO₂ sumažinimą, palyginti su 2021 metų atskaitos norma.
Tačiau 2025 metų gruodį Europos Komisija pasiūlė šį tikslą sumažinti iki 90 proc. Likusią emisijos dalį būtų galima kompensuoti nustatytomis priemonėmis.
Taip pat svarstoma suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant 2030 metų reikalavimus ir papildomai skatinti mažų, Europoje pagamintų elektromobilių pardavimą.