Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kurioje kaunietė buvo nubausta už tai, kad vakare savo bute garsiai leisdama muziką trikdė daugiabučio gyventojų ramybę ir poilsį. Atsakomybė jai taikyta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį.
Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime spaudai, pagrindinis ginčas kilo dėl to, kaip turėjo būti įrodytas gyvenamojoje vietoje kilęs triukšmas. Dėl ramybės ir poilsio trikdymo pareiškimą pasirašė keturiolika daugiabučio gyventojų.
Teisme apklausti kaimynai pasakojo, kad ši problema tęsėsi ne vienus metus. Anot jų, garsiai leidžiama muzika juos pažadindavo rytais, o situacijos niekam nepavykdavo išspręsti. Liudytojai taip pat minėjo iš buto sklindančius radiatorių daužymo garsus.
Skirtingi teismų vertinimai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti duomenys, įskaitant kaimynų parodymus, patvirtina, jog kaunietė padarė jai inkriminuotus veiksmus.
Tačiau apygardos teismas bylą nutraukė. Jis nusprendė, kad nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių triukšmo faktą, nes garsas nebuvo užfiksuotas garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis. Apygardos teismo vertinimu, vien kaimynų parodymų apie jų poilsį trikdžiusį triukšmą nepakako.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia išvada nesutiko. Teisėjai konstatavo, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, klaidingai įvertino įrodymų turinį ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Taip pat nebuvo įvertinta daugiabučio gyventojų pasirašyto pareiškimo, kuriame aprašytos analogiškos aplinkybės, reikšmė.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas bet kuriomis Administracinių nusižengimų kodekse numatytomis priemonėmis, įskaitant liudytojų parodymus. Įstatymas nenustato, kad toks nusižengimas privalo būti pagrįstas garso ar vaizdo įrašu, taip pat nereikalauja, kad patys liudytojai rinktų papildomus įrodymus.
Dėl šių priežasčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apygardos teismo nutarimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
