Pastaruoju metu gyventojus pasiekia SMS žinutės, neva siunčiamos „Regitros“. Jose pranešama apie tariamai nesumokėtą baudą arba raginama pasirūpinti technine apžiūra. Bendrovės kibernetinio saugumo specialistai įspėja: tokios žinutės gali būti sukčių bandymas išvilioti duomenis ar pinigus.
Naujienų portalas tv3.lt gavo vienos tokios žinutės ekrano nuotrauką. Joje iš karto matyti keli įspėjamieji ženklai. Tekste gausu gramatikos klaidų, o interneto svetainės adresas baigiasi „.com“ – tai nebūdinga lietuviškoms oficialių institucijų svetainėms.
Įtarimų kelia ir pats pranešimo turinys. Jame minima automobilio stovėjimo tvarka, nors „Regitra“ tokių klausimų nenagrinėja. Be to, bendrovė klientų neprašo tikrinti dokumentų per SMS žinutėse pateiktas nuorodas.
Kaip atpažinti tikrą žinutę?
„Regitra“ ragina nepasiduoti skubai ir prieš atliekant bet kokius veiksmus patikrinti gautą informaciją. Jei SMS parašyta su klaidomis, prašoma pervesti konkrečią pinigų sumą arba minimos paslaugos, kurių bendrovė neteikia, pavyzdžiui, techninė apžiūra ar baudos, nuorodų spausti nereikėtų.
Tokiais atvejais informaciją patariama tikrinti oficialiame „Regitros“ puslapyje https://www.regitra.lt/. Bendrovė klientams siunčia tik informacinio pobūdžio pranešimus ir tik Vairuotojų portale nurodytais kontaktais. Ji taip pat neprašo atlikti su jos veikla nesusijusių veiksmų, pavyzdžiui, mokėti už automobilio stovėjimą.
Ypatingą dėmesį būtina skirti svetainės adresui. Originalūs „Regitros“ interneto svetainių adresai visada baigiasi „.lt“. Bendrovė nenaudoja kitų domenų, tokių kaip „.com“, „.org“ ar „.eu“. Įtartini ir adresai, kuriuose atsiranda papildomų taškų, simbolių, skaičių, raidžių, brūkšnelių ar nelietuviška domeno galūnė. Lankantis ir kitų įstaigų svetainėse verta patikrinti, ar jų adresuose nėra neįprastų ženklų.
Sukčiai taiko ir kitus būdus
Vienas iš naudojamų metodų vadinamas „SMS spoofing“. Tokia žinutė gali atrodyti lyg būtų gauta iš oficialaus šaltinio ir netgi patekti į tą pačią pokalbio giją, kurioje anksčiau buvo gauti tikri organizacijos pranešimai.
Vis dėlto nuoroda tokioje SMS veda ne į oficialią įstaigos svetainę. Žinutės dažnai suformuluotos taip, kad sukeltų skubos ar grėsmės jausmą: žmogus raginamas kuo greičiau sumokėti arba atlikti kitą neatidėliotiną veiksmą.
Pasitaiko ir skambučių, kuriuose naudojamas artimojo ar organizacijos atstovo balsas. Jis gali būti sugeneruotas dirbtiniu intelektu. Sukčiai iš anksto renka asmeninę informaciją, o vėliau ją panaudoja apgaulei. Dėl to telefono ekrane gali būti rodomas net artimojo vardas, taip sukuriant patikimumo įspūdį.
Į tokį pokalbį nereikėtų įsitraukti ilgam ir atskleisti papildomos informacijos apie save.
Apgavystę gali išduoti ir pati interneto svetainė. Suklastoti puslapiai dažnai beveik nesiskiria nuo tikrų: juose naudojamos panašios spalvos, kopijuojami logotipai, tekstai bei nuotraukos. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti dizaino, rašybos, stiliaus ar logikos klaidų, įtartiną turinį ir keistą elementų išdėstymą.
Radus netikrą ar suklastotą „Regitros“ svetainę, apie ją informacija perduodama Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC), kad puslapis būtų užblokuotas. Pranešti galima elektroniniu paštu [email protected] arba internetu.