Viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms apie planuojamą daugiau nei 1,5 etato dirbančių gydytojų „medžioklę“, europarlamentaras ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dėmesį atkreipė į kitą, jo vertinimu, kur kas rimtesnę problemą. Pasak jo, būtina aiškintis, ar medikams nesudaromos sąlygos tuo pačiu metu formaliai dirbti keliose gydymo įstaigose.
V. P. Andriukaitis teigė, kad anksčiau buvo nustatyta atvejų, kai vienas žmogus dirbo septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Jo nuomone, tokia situacija kelia pagrįstų klausimų, kaip gydytojas spėja fiziškai nuvykti iš vieno miesto į kitą ir realiai suteikti pacientams paslaugas.
Įžvelgia piktnaudžiavimą darbo sutartimis
Diskusijos kilo po pranešimų, esą Sveikatos apsaugos ministerija gali rinkti informaciją apie gydytojus, dirbančius daugiau nei 1,5 etato.
V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad klausimas esą turėtų būti formuluojamas kitaip. Jis priminė, jog panašią problemą teko spręsti 2012–2014 metais, kai buvo analizuojama, ar laikinosios darbo sutartys nenaudojamos tam, kad tas pats specialistas tą pačią valandą būtų laikomas dirbančiu keliose įstaigose.
Pasak jo, tokia praktika kai kur galėjo būti pasitelkiama ir tam, kad gydymo įstaigos išlaikytų licencijas. Tuo metu realių paslaugų ar darbo jose galėjo iš esmės nebūti.
Europarlamentaras taip pat kalbėjo apie atvejus, kai rezidentai esą dirba už profesorius, o šie tuo metu konsultuoja kitur telefonu ir į darbo vietą atvyksta tik prireikus.
Siūlo atlikti išsamų auditą
V. P. Andriukaitis mano, kad šiai problemai būtinas išsamus auditas. Jo teigimu, 2014 metais buvo surinkti duomenys iš gydymo įstaigų, o tuometis vaizdas buvo prastas.
Paklaustas, kodėl problemos neišsprendė eidamas ministro pareigas, jis atsakė, kad tam pritrūko laiko, todėl klausimą teko perduoti kitam ministrui. V. P. Andriukaitis teigė, kad buvo parengtas priemonių planas, turėjęs užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad medikai nebūtų priversti dirbti pernelyg dideliais krūviais.
Jo vertinimu, darbą reikėtų perskirstyti taip, kad gydytojui nereikėtų dirbti 1,5 ar dviejų etatų, o už 1,5 etato būtų mokamas orus atlyginimas. Jis pabrėžė, kad būtina sutvarkyti darbo užmokesčiui skiriamų lėšų naudojimą, kad nebūtų sukčiavimo, dubliavimo ir nepagrįstų darbo įrašų.
J. Sejonienė kėlė klausimą dėl realiai suteikiamų paslaugų
Konservatorė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad visą profesinę karjerą dirbo gydytoja radiologe valstybinėje įstaigoje beveik visu etatu, o papildomai – privačioje gydymo įstaigoje. Pastarojoje jai buvo mokama ne už etatą ar praleistas valandas, o pagal aprašytų tyrimų skaičių.
Ji teigė, kad toks modelis leido lanksčiai planuoti darbą ir jai buvo priimtinas. Anot J. Sejonienės, vertinant darbą valstybinėse įstaigose reikėtų klausti ne tik, ar gydytojas atidirba nustatytas valandas, bet ir kas tikrina, ar tuo metu jis iš tiesų dirba bei ar pacientas gauna paslaugą. Ji priminė, kad paslauga gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per telemediciną.
V. P. Andriukaitis sutiko, kad radiologų darbo specifika kitokia, tačiau pabrėžė, jog kitų sričių specialistų, pavyzdžiui, traumatologų, darbas keliose vietose tuo pačiu metu jau kelia rimtų problemų. Jis teigė, kad kalbama ne apie privataus sektoriaus ribojimą, o apie tinkamą darbo organizavimą ir sąžiningą apmokėjimą.
L. Kukuraitis neigia planus „medžioti“ gydytojus
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis stebėjosi viešumoje pasklidusiais teiginiais apie esą planuojamą gydytojų, dirbančių daugiau nei 1,5 etato, kontrolę.
Jis aiškino, kad apie tokius planus buvo girdėjęs tik iš žurnalistų, o ministerija anksčiau neigė ketinanti skaičiuoti ar tirti, kiek etatų turi medikai. Ministro teigimu, tokių duomenų rinkimui iš „Sodros“ galėtų trukdyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, todėl jis nežinantis, iš kur kilo šie gandai.
L. Kukuraitis patikino, kad tokie planai nesvarstomi. Papildomi duomenys apie darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvį „Sodrą“ pasieks ne ministerijos iniciatyva, o dėl įsigaliosiančių Europos Sąjungos reikalavimų. Jis taip pat sakė, kad SAM nesiekia kaupti ar analizuoti tokios informacijos apie medikus.
Ministras nori, kad įstaigos galėtų samdyti darbuotojus visu etatu
L. Kukuraitis pripažino, kad pernelyg dideli darbo krūviai sveikatos sistemoje yra problema. Jo teigimu, kai žmogus dirba daugiau nei 1,5 etato, tai pirmiausia susiję su Darbo kodeksu, kuris leidžia dirbti ne daugiau kaip 1,5 etato.
Ministras mano, kad reikėtų tiksliau reglamentuoti sveikatos priežiūros darbuotojų darbą. Jis taip pat siekia, kad viešosios gydymo įstaigos turėtų pakankamai lėšų darbuotojams samdyti visu etatu, o ne mažomis etato dalimis, kai taip bandoma užtikrinti dalį paslaugų.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad įstaigų biudžetai neturėtų būti deficitiniai. Pasak jo, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, vertinant pagal bendrojo vidaus produkto dalį, finansuojama maždaug trečdaliu mažiau nei Europoje. Ministras teigė pritariantis siekiui, kad medikai už normalius etatus gautų normalų atlyginimą ir jiems nereikėtų dirbti keliose vietose. Anot jo, to norėtų ir pacientai.
Medikų sąjūdis ragina pirmiausia nustatyti darbo krūvius
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sakė pritarianti idėjai, kad medikai oriai uždirbtų dirbdami įprastu etatu. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje medikų perdegimo problema jau pasiekusi kritinį lygį.
Vis dėlto, jos teigimu, pirmiausia būtina reglamentuoti gydytojų ir slaugytojų darbo krūvius. A. Gerliakienė nurodė, kad iki šiol nėra tinkamai veikiančio įsakymo, o slaugytojų darbo krūvį nustatantis 2012 metų dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Jos teigimu, dėl to atsakomybė tenka gydymo įstaigoms, nors jose trūksta darbuotojų. A. Gerliakienė taip pat kritikavo tai, kad ministerija negali tiksliai suskaičiuoti, kiek žmonių pagal galiojančias licencijas dirba sveikatos sistemoje. Skaičiavimas etatais arba pagal gydymo įstaigų skaičių, kuriose žmogus dirba, esą pateikia iškreiptą vaizdą.
Pašnekovė taip pat ragino vienodinti licencijavimo reikalavimus didelėms gydymo įstaigoms ir mažoms regionų ligoninėms. Jos nuomone, taip galėtų nebelikti formaliai įdarbintų „mirusių sielų“, kurių reikia tik tam, kad įstaiga išlaikytų licenciją.
J. Sejonienė pridūrė, kad norint pritraukti tam tikros specializacijos gydytoją į regioną jam dažnai tenka mokėti daug, tačiau tai savaime nereiškia, kad rajono gyventojas gauna kokybišką paslaugą.
2029 metais prognozuojamas kritinis lūžis
L. Kukuraitis sutiko, kad specialistas neturėtų būti įrašomas tik dėl licencijos išsaugojimo. Tačiau jis pabrėžė, kad Valstybės duomenų agentūra leidžia stebėti darbuotojų srautus ir matyti, kiek kasmet į sistemą ateina bei iš jos pasitraukia slaugytojų ir kitų medikų.
Ministro teigimu, 2029 metais gali ateiti kritinis laikotarpis, kai dėl pensinio amžiaus slaugytojų iš sistemos pasitrauks itin daug, o naujų darbuotojų ateis labai mažai. Dėl to esą būtina dėti visas pastangas susigrąžinti išėjusius specialistus ir galbūt pritraukti medikų iš užsienio.