Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta 4 milijardai 800 milijonų eurų – šiek tiek daugiau nei šiemet, nors gynybos finansavimo dalis nuo BVP mažės. Didesnio finansavimo sulauks ir Šaulių sąjunga, tačiau policija, pasieniečiai ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) į kariuomenę žvelgia su pavydu: jiems numatytas tik nedidelis atlyginimų augimas.
Pareigūnų profsąjungos tokį projektą vadina apgailėtinu. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad VSD jau dabar stokoja dešimčių darbuotojų.
Šiomis dienomis baigėsi vienos didžiausių Lietuvoje kariuomenės ir kitų tarnybų pratybų „Perkūno griausmas“. Vyriausybė siekia kuo sparčiau stiprinti kariuomenės pajėgumus, todėl krašto apsaugai kitais metais numatė itin didelį finansavimą.
Finansų ministras Taurimas Valys aiškino, kad nacionalinės divizijos kūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūros plėtra reikalauja didelių lėšų jau dabar, nes šių darbų negalima nukelti keliems dešimtmečiams.
2027-aisiais krašto apsaugai planuojama skirti kiek daugiau nei 4 milijardus 800 milijonų eurų – beveik 40 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Vis dėlto dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimo dalis nuo BVP mažės: šiemet ji siekia 5,38 procento, o kitąmet sudarys lygiai 5 procentus.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė neturintis priekaištų patiems skaičiams. Jo vertinimu, svarbiausia problema – kaip numatytos investicijos bus paverstos realiais kariniais pajėgumais. Pasak jo, čia kyla klausimų dėl įsigijimų ir Gynybos resursų agentūros veiklos.
Lietuva kitąmet gynybai skirs beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Kiekviena iš šių šalių planuoja skirti kiek mažiau nei po 2 su puse milijardo eurų. Tuo metu Lenkija yra visiškai kitoje lygoje – jos kitų metų gynybos biudžetas sieks beveik 46 milijardus eurų, arba kone 10 kartų daugiau nei Lietuvos.
Tačiau, ekspertų teigimu, Europoje vyksta ne tik karinis pasirengimas. Žvalgybos tarnybos taip pat susiduria su vis dažnesnėmis hibridinėmis atakomis ir sabotažu.
VSD kitais metais planuojama skirti apie 70 milijonų eurų. Tai maždaug 5 milijonais daugiau nei šiemet, todėl, tikėtina, papildomos lėšos daugiausia bus skirtos įprastam darbo užmokesčio augimui.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad didesnė finansavimo dalis veikiausiai bus skirta darbo užmokesčio fondui. Jis pripažino, kad VSD susiduria su darbuotojų komplektavimo problemomis ir tarnybai reikia dešimčių pareigūnų. Premjeras taip pat teigė, kad negalima sakyti, jog nieko nedaroma, tačiau pripažino, kad pastangų galėtų būti daugiau.
VSD pareigūnai, atsakingi už šnipų išaiškinimą ir išpuolių užkardymą, kitais metais turės panašaus dydžio biudžetą kaip Lietuvos mokslo taryba. Jis bus maždaug 10 milijonų eurų mažesnis nei LRT finansavimas.
Latvijoje veikiančių kelių žvalgybos tarnybų bendras biudžetas taip pat siekia apie 70 milijonų eurų. Estija kitąmet žvalgybai planuoja skirti kiek mažiau nei 50 milijonų, o Lenkija – apie 370 milijonų eurų.
„Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė koalicijos partneriams pateikęs pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo. Jo nuomone, išorės ir vidaus saugumas turėtų būti vertinami kaip viena sistema, o ne atskiros sritys.
Šaulių sąjungos finansavimas gerokai didės
Šiemet Šaulių sąjungai skirta daugiau nei 24 milijonai eurų, o kitąmet jos biudžetas turėtų viršyti 31 milijoną eurų. Organizacija siekia išauginti narių skaičių iki maždaug 50 tūkstančių. Šiuo metu jų yra apie 20 tūkstančių.
Dainius Gaižauskas pabrėžė, kad Lietuva turi stiprinti ne tik gebėjimą reaguoti į išorės grėsmes, bet ir vidaus saugumą. Jis kaip vieną iš rizikų įvardijo per migracijos kanalus atsiveriantį kelią žmonėms, kurių ne visada spėjama tinkamai patikrinti, nes tam trūksta pajėgumų.
Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pavaldžios viešąją tvarką užtikrinančios tarnybos, kitąmet numatyta skirti 922 milijonus eurų – 40 milijonų daugiau nei šiemet. Įskaičiavus Europos Sąjungos paramą, VRM biudžetas jau šiemet viršijo milijardą eurų.
Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė teigė, kad viešasis saugumas, vidaus saugumas ir krašto gynyba priklauso tai pačiai sistemai. Jos vertinimu, nepriimtina, kad šių sričių finansavimas skirtųsi keturis ar daugiau kartų.
Policijai Vyriausybė papildomai skyrė 20 milijonų eurų, todėl kitų metų jos biudžetas sieks 384 milijonus eurų. Pareigūnų atlyginimams iš šios sumos numatyta 316 milijonų eurų.
Mažiausiai papildomų lėšų numatyta pasieniečiams – jų biudžetas padidės vos 2 milijonais eurų, o procentinis augimas nesieks 2 procentų. Vis dėlto nurodoma, kad darbo užmokesčio fondas didės. Dar 2 milijonai eurų papildomai skirti Viešojo saugumo tarnybai. Ministerijos skaičiavimu, statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai augs 7,5 procento.
Ineta Kursevičienė teigė nesuprantanti, kodėl jau antrus ar net trečius metus kalbama apie nepakankamą pareigūnų darbo užmokesčio finansavimą, tačiau situacija nesikeičia.
Mindaugas Sinkevičius sakė girdėjęs profsąjungų reikalavimus atlyginimus didinti 15 procentų ar dar daugiau. Pasak jo, profesinės sąjungos taip pat pabrėžė, kad ši problema buvo apleista ankstesnių Vyriausybių.
Susirūpinimą išreiškė ir Migracijos departamento profsąjunga. Daugėjant imigrantų, darbuotojams tenka didesnis krūvis, be to, būtina vertinti, ar atvykstantys žmonės nekelia grėsmės. Tačiau specialistų atlyginimų didinimas kol kas nenumatytas.
Laurynas Kasčiūnas teigė, kad dabartinės investicijos į vidaus saugumą nėra pakankamos, kad tarnybos būtų užpildytos reikiamu personalu ir pareigūnai būtų tinkamai parengti reaguoti į įvairias pilkosios zonos grėsmes.
Vis dėlto galutiniai tarnybų finansavimo skaičiai dar gali keistis, jei Seime bus ieškoma kompromisų.