Į Lietuvą atvykęs 100 JAV karių kontingentas atnaujino anksčiau pristabdytą rotaciją. Pasak politologo Lino Kojalos, šis sprendimas dar kartą patvirtina JAV įsipareigojimą regiono saugumui, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio Amerikos pajėgų buvimo Baltijos šalyse, Vašingtono politikos ir Ukrainai daromo spaudimo.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad devynių mėnesių karių rotacija savaime negarantuoja, jog ji bus tęsiama ateityje.
Politologo vertinimu, Rusija atkreipia dėmesį į tai, kur dislokuoti JAV kariai, todėl jų atvykimas į Lietuvą yra teigiamas signalas. Nors Donaldo Trumpo ir jo aplinkos retorika Europos atžvilgiu kartais būna itin aštri, praktiniai sprendimai esą yra gerokai nuosaikesni. Europos ir Baltijos šalių saugumas JAV vis dar svarbus.
L. Kojala teigė, kad Lietuva padarė tai, kas nuo jos priklauso: amerikiečių kariams sukurtos tinkamos sąlygos, o tai padėjo susitarti dėl pristabdytos rotacijos atnaujinimo. Vis dėlto dėl jos tęstinumo ateityje dar reikės dirbti.
Nuolatinės JAV bazės Lietuvoje perspektyva kol kas miglota
Kalbėdamas apie galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV bazę, politologas ją įvertino kaip nedidelę. Tuo metu Lenkijos kryptimi jau judama – techniniu lygiu vyksta pasirengimas, o politinis Vašingtono ir Varšuvos susitarimas iš esmės suderintas.
Jeigu Lenkijoje iš tiesų atsirastų nuolatinė JAV bazė, tai būtų svarbu ir Lietuvai. Didesnis amerikiečių karių skaičius Lenkijoje padidintų tikimybę, kad rotacinės arba nuolatinės pajėgos tam tikra forma bus dislokuotos ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse.
Ukrainai tenkantis spaudimas gali dar labiau išaugti
Vertindamas pranešimus apie JAV spaudimą Ukrainai ir galimus žvalgybinės informacijos bei „Starlink“ paslaugų ribojimus, L. Kojala prognozavo, kad iki vidurio kadencijos JAV Kongreso rinkimų panašių naujienų gali pasirodyti dar ne viena.
Jo teigimu, šiuo metu D. Trumpas pirmiausia siekia sustiprinti savo Respublikonų partijos pozicijas artėjančiuose rinkimuose. Todėl, politologo vertinimu, bet kokia priemonė, galinti padėti šio tikslo siekti, prezidentui atrodo pateisinama.
Vis dėlto kol kas, išskyrus sušvelnintas sankcijas Rusijos dyzelinui, nebuvo priimta reikšmingų praktinių sprendimų. Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas patvirtino, kad žvalgybinė informacija Ukrainai toliau teikiama. Tai itin svarbu, nes jos tiekimo nutraukimas smarkiai apsunkintų Ukrainos gynybą.
Pasak L. Kojalos, emocinis fonas šiuo klausimu yra labai įtemptas, tačiau praktiniai sprendimai kol kas nėra tokie blogi, todėl Ukrainai svarbu išlaikyti dabartinę kryptį.
Pareiškimai apie paliaubas kol kas nepakeitė karo realybės
Politologas taip pat įvertino D. Trumpo kalbas apie energetikos infrastruktūros apsaugą, paliaubas ir Ukrainos prezidento pakeitimą. Jo skaičiavimu, tai buvo jau penktas D. Trumpo anonsas apie paliaubas, susijusias su energetikos sektoriumi arba išpuoliais prieš miestus.
Nė vienas iš šių pareiškimų, L. Kojalos teigimu, neturėjo ilgalaikio ar tvaraus poveikio. Ukraina ir toliau puolama, o Rusija neparodė ketinimų sustabdyti savo karo veiksmų.
Sankcijų Rusijai švelninimą politologas palygino su papildomo kuro pylimu į ugnį. Tiesa, dar neaišku, ar šis sprendimas bus praktiškai įgyvendintas ir ar rusiškas dyzelinas pasieks JAV rinką. Net ir tokiu atveju, jo vertinimu, kiekiai būtų minimalūs.
L. Kojala mano, kad D. Trumpas ir toliau naudosis galimybe skelbti apie didesnį dyzelino patekimą į rinką, jeigu tai leis rinkėjams pasiųsti žinią apie mažesnį ekonominį spaudimą. Tokių pareiškimų, pasak jo, galima sulaukti ir artimiausiomis savaitėmis.
Grėsmė NATO valstybėms išlieka, tačiau tiesioginės atakos požymių nėra
Po Varšuvos saugumo forumo kalbėdamas apie Rusijos hibridines grėsmes Europai, L. Kojala teigė, kad įtampa regione neabejotinai jaučiama. Renginyje buvo sustiprinta apsauga ir atlikta itin daug patikrinimų, taip parodant, kad rizikos vertinamos ne tik retoriškai, bet ir praktiškai.
Lenkijos pareiškimai šiuo klausimu yra aštresni nei įprasta NATO viduje. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat nuolat pabrėžia, kad grėsmių lygis išlieka aukštas, tačiau, L. Kojalos vertinimu, jis nėra dramatiškai pasikeitęs per pastaruosius 6–7 mėnesius.
Politologas pabrėžė, kad grėsmė NATO šalims yra nuolatinė. Rusijai dedant pastangas palaužti Ukrainą, karo pasekmės ir incidentai gali išplisti plačiau. Tačiau kol kas nėra požymių, kad Rusija ruoštųsi tiesioginei agresijai prieš kurią nors NATO valstybę ar telktų kariuomenę aplink regioną. Su tokiu vertinimu sutinka ir Lenkijos atstovai.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.