Į Lietuvą pradėjo atvykti naujos rotacijos JAV kariai. Pirmąją dieną šalį pasiekė iki 100 karių, o per artimiausią mėnesį į Pabradę kartu su karine technika turėtų atvykti apie tūkstantis amerikiečių. Tuo metu Lietuva ir toliau viliasi iš Vašingtono sulaukti nuolatinės JAV karių bazės.
Nors Donaldas Trumpas šią idėją buvo įvertinęs palankiai, Pentagone sprendimai kol kas nejuda. Vien kalbos apie didesnį JAV karinį buvimą regione erzina Kremlių ir Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, kuris kartoja, esą Vakarai ruošiasi pulti Rusiją ir Baltarusiją.
Į Pabradę grįžta amerikiečių kariai
2019 metais, per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją, Jungtinės Valstijos nusprendė Lietuvoje dislokuoti rotacinį sunkųjį karių batalioną. Tai buvo reikšmingas pokytis, o amerikiečių karinės technikos atvykimą dalis Lietuvos gyventojų pasitiko dėkodami kariams.
Šiemet laikinai nutrūkus rotacijai, Lietuvoje kilo nerimas dėl tolesnio Amerikos karių buvimo. Valdžios atstovai tuomet tikino, kad rotacija bus tęsiama. Pirmieji naujos pamainos kariai į Lietuvą jau atvyko.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad pirmąją dieną atvyko iki 100 karių. Dar numatyta 10–12 panašių atvykimų, o maždaug iki lapkričio vidurio Lietuvoje turėtų būti visas dviejų batalionų kontingentas.
Iš viso į Pabradę sugrįš apie tūkstantis JAV karių. Vienas iš batalionų bus sunkusis ir turės tankų „Abrams“, kitas – inžinerinis.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis JAV kontingento sugrįžimą vadina vienu svarbiausių veiksnių stiprinant Lietuvos gynybą ir kolektyvinį atgrasymą.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala pabrėžia, kad NATO pagrindas yra atgrasymas. Jo teigimu, kuo daugiau JAV karių yra rytiniame Aljanso flange, tuo saugesnis tampa visas regionas. Jis neabejoja, kad Maskva tokį stiprinimą mato ir nėra juo patenkinta.
Nuolatinės bazės klausimas kol kas nejuda
Į Lietuvą atvykę amerikiečiai čia turėtų būti iki kitų metų vidurio. Vėliau juos teoriškai turėtų pakeisti kita rotacija. Tačiau Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, siekia nuolatinio JAV karių buvimo.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva pateikė pakankamai argumentų ir pavyzdžių, kodėl galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas nuolatinei bazei.
Vis dėlto, nors D. Trumpas šią galimybę buvo įvertinęs teigiamai, praktinių sprendimų kol kas nėra. D. Matulionio teigimu, šiuo klausimu reikalai nepasistūmėjo, todėl Krašto apsaugos ministerija turėtų pradėti dialogą su Pentagonu.
TV3 žiniomis, ministerija dar rengia pasiūlymą ir pristatymą, kuriuo ketina įtikinti Pentagono planuotojus. L. Kojala ragina kelti maksimalius tikslus, net jei šiuo metu jie neatrodo visiškai realistiški.
Lukašenka kartoja perspėjimus apie tariamą Vakarų grėsmę
Diskusijos dėl nuolatinės JAV karių bazės nepatinka nei Kremliui, nei A. Lukašenkai. Baltarusijos vadovas tvirtina, kad Europos šalys didina karines išlaidas, plečia pratybų mastą ir dažnį.
A. Lukašenka taip pat aiškina, esą Vakarai planuoja pulti Rusiją ir Baltarusiją, todėl jo šalies kariuomenė turinti ruoštis karui. Jis teigia, kad galima agresija kiltų tik iš Vakarų pusės, o ne iš Baltarusijos.
D. Matulionis tokius pareiškimus vertina kaip dar vieną A. Lukašenkos teiginių seriją ir ragina į juos žiūrėti ramiai.
Tuo metu Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė informaciją apie Rusijos planus Europoje. Tarnyba teigia, kad Maskva neatsisakė tiesioginės karinės konfrontacijos su Europa galimybės ir tokį scenarijų iki 2045 metų laiko vienu iš galimų karinių konfliktų variantų. Šeši iš minimų scenarijų esą susiję su Šiaurės Europa, taip pat rengiami su Lenkija ir Baltijos šalimis susiję planai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad Ukrainos žvalgybos informacijos ignoruoti negalima, tačiau ją būtina palyginti su Lietuvos turimais duomenimis. Jis taip pat neatmeta, kad dalis tokių pareiškimų gali būti susijusi ne tik su žvalgybos informacija, bet ir su tam tikrais tikslais.
Lietuvos žvalgyba savo ruožtu nurodo, kad plataus masto puolimo tikimybė šiuo metu yra maža. Tačiau atkreipiamas dėmesys į hibridines grėsmes. Po įvykių Latvijos pasienyje perspėta ir apie galimus panašius išpuolius prie Lietuvos sienos.
R. Sinkevičius teigia negalintis atskleisti daug informacijos, nes dalis vertinimų yra slapti, tačiau jie susiję su galimais neramumais Lietuvos pasienyje.
Tą pačią dieną vidaus reikalų ministras pranešė prašantis pratęsti karių pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną su Kaliningradu. Kariai pasienyje turėtų likti iki lapkričio.