Net ir mėgstamas darbas ne visada tampa priežastimi jame pasilikti. Darbuotojus keisti darbovietę skatina ne tik noras uždirbti daugiau, bet ir siekis turėti geresnes sąlygas, daugiau laisvo laiko bei galimybių tobulėti. Naujas tyrimas atskleidė, kokių atlyginimų ir darbo aplinkos tikisi jauni Lietuvos darbuotojai.
Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Užsakytą apklausą birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatymo metu taip pat aptarė, kuo jaunų darbuotojų požiūris į darbą skiriasi nuo vyresnių žmonių.
Atlyginimo kartelė kyla
Septyni iš dešimties apklaustų jaunuolių atlyginimą įvardijo kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis darbą. Daugiau nei pusė respondentų svarstytų pasiūlymą tik tuo atveju, jei į rankas būtų mokama mažiausiai 1 500 eurų. Kas penktas jaunuolis tikisi uždirbti daugiau nei 2 000 eurų.
I. Balnanosienės teigimu, norimas atlyginimas nebūtinai susijęs su darbuotojo kvalifikacija. Lūkesčiai taip pat priklauso nuo gyvenamosios vietos – sostinėje jie didesni nei kituose Lietuvos miestuose.
Direktorė nurodė, kad visoje Lietuvoje jauni žmonės apie atlyginimą dažniausiai pradeda kalbėti nuo 1 500 eurų, o Vilniuje už darbą tikisi gauti maždaug 2 000 eurų.
Jaunuoliai taip pat tikisi, kad jų atlygis didės gana greitai. 44 proc. apklaustųjų mano, kad alga turėtų būti keliama iškart pasibaigus bandomajam laikotarpiui, o 41 proc. – per pirmuosius darbo metus.
Darbu patenkinti, bet apie išėjimą vis tiek galvoja
Nors 67 proc. jaunuolių sakė esantys patenkinti savo darbu, 76 proc. pripažino bent kartais svarstantys apie darbo keitimą. Ketvirtadalis respondentų planuoja išeiti iš dabartinės darbovietės, o 13 proc. jau aktyviai ieško naujo darbo.
Anot Užimtumo tarnybos vadovės, sprendimą išeiti ne visada lemia rimta problema. Jauni darbuotojai gali tiesiog norėti naujų užduočių, kitokios patirties arba siekti save išbandyti kitoje srityje.
Tyrimas parodė, kad apklausti jaunuoliai vidutiniškai jau yra dirbę daugiau nei trijose darbovietėse. Tik 13 proc. visą profesinę patirtį sukaupė vienoje įmonėje, o kai kurie respondentai buvo dirbę net 8–12 darboviečių.
I. Balnanosienė ragino darbdavius nevertinti kandidato vien pagal tai, kiek kartų jis keitė darbą. Jos teigimu, jauno žmogaus gyvenimo aprašymas, kuriame per 4 metus nurodyta net 12 darboviečių, neturėtų stebinti – tai gali reikšti, kad jis bandė atrasti sau tinkamą veiklą.
Prastoms sąlygoms laiko suteikiama nedaug
Jei darbo sąlygos netenkina, 30 proc. jaunų darbuotojų tai toleruotų 1–3 mėnesius. Dar 36 proc. su tokia situacija taikstytųsi 3–6 mėnesius.
Užimtumo tarnybos direktorės vertinimu, darbdaviams tenka pripažinti, kad jaunas darbuotojas įmonėje gali neužsibūti ilgai. Vis dėlto tai nereiškia, kad į mokymus ir darbuotojų ugdymą investuoti neverta.
I. Balnanosienė pabrėžė, kad jaunus žmones reikia mokyti ir į juos investuoti, tačiau kartu nereikėtų bijoti jų paleisti, kai jie nusprendžia ieškoti kito kelio.
Kas labiausiai skatina išeiti?
Dažniausia priežastis, dėl kurios jauni žmonės paliktų darbą, būtų nepakankamas atlyginimas – ją nurodė 47 proc. apklaustųjų. 43 proc. darbuotojų darbą keistų dėl streso, nuovargio ar perdegimo, o 25 proc. – dėl geresnių karjeros galimybių.
Darbuotojams svarbu ir tai, kiek laiko po darbo lieka šeimai, draugams bei poilsiui. 62 proc. respondentų nurodė, kad jiems reikšminga darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kas dešimtas dėl daugiau laisvo laiko sutiktų gauti mažesnį atlyginimą.
Pasak I. Balnanosienės, vyresni žmonės dažniau vertina stabilumą ir saugumą, o jaunimui itin svarbu, kiek gyvenimo lieka už darbo ribų.
Reikšmės turi ir atmosfera darbovietėje: 55 proc. jaunuolių naujoje įmonėje tikisi draugiško kolektyvo, o 57 proc. nori aiškiai suformuluotų užduočių.
Į konfliktus skirtingų kartų darbuotojai taip pat reaguoja nevienodai. Direktorės teigimu, vyresni žmonės dažniau bando problemas išsiaiškinti ir išspręsti, o jauni darbuotojai neretai renkasi išeiti ir susirasti kitą darbovietę.
Vyresniems darbuotojams keisti darbą kartais tenka dėl sveikatos. Ilgai dirbant fiziškai sunkų arba daug emocinės įtampos keliantį darbą, jį tęsti tampa vis sudėtingiau. I. Balnanosienė tarp tokių sričių paminėjo sveikatos priežiūrą, švietimą, maitinimą, gamybą ir logistiką.
Kaip vieną iš pavyzdžių ji išskyrė slaugytojų darbą: po 20 ir daugiau metų fiziškai bei emociškai sunkaus darbo žmogaus organizmas gali būti išsekęs.
Lankstumas svarbesnis už pamainas
Renkantis darbą lankstus grafikas svarbus 45 proc. jaunuolių, o galimybė suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu – 40 proc. Net 67 proc. respondentų norėtų dirbti mišriu būdu: dalį laiko iš namų, dalį – darbovietėje. Tokį modelį ypač vertina Vilniuje gyvenantys ir 25–29 metų jaunuoliai.
Darbas pamainomis ir budėjimai neigiamai vertinami 51 proc. apklaustųjų. Jauni darbuotojai taip pat norėtų patys lanksčiau pasirinkti darbo dienos pradžią ir pabaigą.
Tokios galimybės ne visur įmanomos. Gamybos, logistikos, prekybos, viešbučių ir restoranų sektoriuose dažnai dirbama pamainomis, naktimis arba atliekamos pasikartojančios užduotys. Dėl to šioms įmonėms sunkiau pritraukti jaunų darbuotojų.
I. Balnanosienės teigimu, ateityje tokioms įmonėms gali tekti keisti darbo organizavimą, o dalį rutininių užduočių perduoti robotams ar kitoms automatizuotoms sistemoms.
Nedarbas jaunimo negąsdina, bet ateitis kelia nerimą
45 proc. respondentų nerimauja dėl perdegimo. Po 32 proc. jaunuolių baiminasi darbdavių lūkesčių ir to, kad darbui teks paaukoti per daug asmeninio laiko. Tačiau nedarbo baimę nurodė vos 4 proc. apklaustųjų.
Užimtumo tarnybos direktorė teigė, kad jauni žmonės darbo praradimą vertina drąsiau. Jie gali išbandyti skirtingas veiklas, mokytis ar pradėti savo verslą, be to, paprastai įsidarbina greičiau.
Užimtumo tarnybos duomenimis, jauniems žmonėms, kurie kreipiasi į tarnybą, naujam darbui susirasti vidutiniškai prireikia apie 140 dienų. Vyresnių žmonių įsidarbinimas vidutiniškai trunka apie 280 dienų.
Vis dėlto visiško ramumo dėl ateities nėra: tik 1 proc. apklaustųjų sakė nejaučiantys jokio nerimo dėl savo padėties ateities darbo rinkoje.