ELTA apžvelgia svarbiausius lapkričio 4-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Trečiadienį prokuratūra paskelbė nutraukianti ikiteisminį tyrimą dėl liepos 15 dieną Marijampolės Poezijos parke kilusio smurtinio konflikto tarp nepilnamečių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų pavedimus, pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies.
Pasaulio politikoje daugiausia dėmesio sulaukė triuškinama Demokratų partijos pergalė JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, oficialiai patvirtinti Izraelio parlamento rinkimų rezultatai ir Latvijos prezidento sprendimas suteikti Andriui Kulbergui mandatą formuoti naują šalies valdančiąją koaliciją.
LIETUVOS ĮVYKIAI
VSD pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš Lietuvos. Jiems penkerius metus uždrausta į šalį sugrįžti. Asmenys už atlygį vykdė įvairaus pobūdžio užduotis, kurias priešiškos žvalgybos tarnybos perduodavo per „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo bei žinučių platformas.
Departamentas atkreipė dėmesį, kad verbuodamos žmones priešiškos žvalgybos tarnybos dažnai pasitelkia tokias platformas. Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno vertinimu, tokia veikla nesuderinama su teisėtu buvimu Lietuvoje.
Vilniaus arkikatedroje pradėta Vytauto Didžiojo palaikų paieška. Šiuo metu atliekamas nedidelės apimties invazinis tyrimas. Archeologai, ištyrę ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, kol kas nerado duomenų, patvirtinančių, kad joje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio palaikai.
Kultūros ministras Lukas Alsys Eltai sakė, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieška ir jų ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Ministerija, anot jo, aktyviai dalyvauja šiame procese, tačiau nesikiša į pačius tyrimus ir mokslinių hipotezių vertinimą, palikdama tai ekspertams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Komisija vertino jos sprendimą leisti jos įsteigtam labdaros ir paramos fondui buveinę įregistruoti VMI naudojamose patalpose. VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė paaiškino, kad būtent šios aplinkybės buvo komisijos vertinimo objektas.
VTEK taip pat pradės tyrimą dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko paskyrimo savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju. Sprendimas priimtas įvertinus papildomą informaciją apie politiko įdarbinimą.
R. Malinauskas šias pareigas pradėjo eiti rugsėjo 18 dieną – nepraėjus nė savaitei po įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio korupcijos byloje. Jį paskyrė savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė. Savivaldybė anksčiau teigė, kad buvęs meras pasirinktas dėl kompetencijos, kvalifikacijos ir patirties, taip pat nurodė, kad vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra konkursinė.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Politikai nesutaria, ar reikėtų apmokestinti naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnį ir kokios būtų tokio sprendimo pasekmės. Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo nustatyti mažesnį tarifą nei Lenkijoje, o demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius pasisako už perpus mažesnį mokestį.
Finansų ministras Taurimas Valys įspėja, kad toks mokestis galėtų padidinti geopolitines rizikas ir pakenkti bendrovės investicijoms Mažeikiuose. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ministerijoms pavedė įvertinti energetikos įmonių viršpelnius ir galimo jų apmokestinimo poveikį.
Diskusijos suintensyvėjo Lenkijos žiniasklaidai pranešus, jog „Orlen“ svarsto, ar tęsti 970 mln. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą. Taip pat keliamas klausimas, ar įmonė tokiu būdu nesiekia daryti spaudimo Lietuvai.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui tarpmiestinių autobusų bilietams taikyti 50 proc. nuolaidą. Ji galiotų iki metų pabaigos, o Susisiekimo ministerija viso priemonės įgyvendinimo kainą vertina maždaug 3,15 mln. eurų. Jei nuolaida įsigaliotų lapkričio viduryje, reikėtų apie 2,8 mln. eurų.
Nuolaida būtų skaičiuojama pagal rugsėjo 1 dieną galiojusias vežėjų bilietų kainas. Lietuvos keleivių vežimo asociacija siūlo šią datą nukelti, nes dėl padidėjusių degalų sąnaudų kai kurios bendrovės bilietus pabrangino vėliau.
Seime taip pat svarstoma dalį paramos šeimoms priemonių nukelti vėlesniam laikui. Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, taip atsilaisvinusios lėšos galėtų būti panaudotos kitoms sritims. Vis dėlto svarbiausiu 2027 metų biudžeto prioritetu išlieka gynyba.
Papildomų lėšų reikalinga ir sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai bei vidaus tarnyboms. Gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, tai sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybinėje augalininkystės tarnyboje auditas nustatė reikšmingų veiklos problemų. Paaiškėjo, kad vidaus kontrolė, rizikų valdymas ir korupcijos prevencija buvo nepakankamai veiksmingi, o dalis priemonių ilgą laiką įgyvendintos tik formaliai.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu skelbs konkursą naujam tarnybos vadovui. Jis turės įgyvendinti audito rekomendacijas ir pertvarkyti įstaigos veiklą.
Anoniminė darbuotojų apklausa parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 10 darbuotojų buvo siūlyta atsilyginti už priimtus sprendimus, o septyni iš jų tokių pasiūlymų sulaukė ne kartą. Tuo metu teisėsauga tiria galimos itin stambaus masto korupcijos atvejį tarnyboje.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė siūlymui 2027 metų biudžete numatyti daugiau lėšų energetikai. Energetikos ministerijai prašoma skirti 25 mln. eurų požeminiams elektros kabeliams, 60 mln. eurų gyventojų energetiniam savarankiškumui stiprinti ir 12–24 mln. eurų generatoriams įsigyti.
Dar maždaug 840 tūkst. eurų reikėtų ministerijos darbuotojų atlyginimams. Papildomo finansavimo prašo ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) bei Seimo kanceliarija. Komitetas rekomenduoja į šiuos poreikius atsižvelgti toliau svarstant biudžeto projektą.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl liepos 15 dieną Marijampolės Poezijos parke įvykusio smurtinio konflikto tarp nepilnamečių. Nustatyta, kad galimi kaltininkai nebuvo sulaukę 16 metų, todėl jų negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Teisėsauga nustatė, kad prieš nepilnametę merginą smurtavę asmenys nesulaukė amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Surinkta medžiaga bus perduota merui, kad būtų sprendžiama dėl minimalios arba vidutinės priežiūros priemonių skyrimo nepilnamečiams. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vertins, ar pradėti administracinę teiseną tėvų atžvilgiu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV Demokratų partija užsitikrino daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Atstovų Rūmuose demokratai turės mažiausiai 228 iš 435 vietų, o Senate – mažiausiai 54 iš 100.
Partija dar tikisi laimėti dvi papildomas vietas Senate: Aliaskoje ir Misisipėje balsai vis dar skaičiuojami, o demokratų kandidatai ten turi nedidelę persvarą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti. Vis dėlto jis ne kartą pabrėžė turįs teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, kuris būtų pateiktas jo parašui.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas priėmė oficialiai patvirtintus praėjusią savaitę vykusių parlamento rinkimų rezultatus ir paskelbė pradėsiantis konsultacijas su partijų atstovais dėl naujos vyriausybės.
<pNei ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, nei pagrindinio jo varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto, partija neužsitikrino absoliučios daugumos. Abi politinės stovyklos derasi su mažesnėmis partijomis, siekdamos sudaryti koaliciją.
Izraelio rinkimų komisija trečiadienį pareiškė nenustačiusi rinkimų rezultatų klastojimo atvejų. Tai smogė B. Netanyahu pastangoms diskredituoti balsavimo rezultatus. Premjeras ir jo rėmėjai ne kartą, tačiau nepagrįstai, tvirtino, esą arabų vadovaujamos partijos „pavogė“ rinkimus, galbūt padedamos užsienio jėgų.
Rinkimų rezultatai parodė, kad B. Netanyahu religinis nacionalistinis blokas prarado daugumą parlamente, o arabų vadovaujamos partijos gerokai sustiprino pozicijas. Po dvi dienas truksiančių konsultacijų I. Herzogas turės pasirinkti kandidatą – tikėtina, B. Netanyahu arba pagrindinį jo varžovą, opozicijos lyderį G. Eisenkotą. Prezidentas spręs, kuris iš jų turi daugiausia galimybių sudaryti koalicinę vyriausybę.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius oficialiai pavedė paskirtajam ministrui pirmininkui Andriui Kulbergui formuoti naują valdančiąją koaliciją.
Po susitikimo A. Kulbergas žurnalistams sakė tikįs, kad vyriausybę pavyks sudaryti iki nacionalinės šventės. Derybas šią savaitę ketinama tęsti su Saeimoje atstovaujamomis partijomis, išskyrus „Suvereniąją galią“ / „Naujuosius latvius“.
Paskirtasis premjeras teigė, kad negalima iššvaistyti visuomenės suteiktos galimybės, ir žadėjo reikalauti atsakomybės iš būsimų kolegų bei koalicijos partnerių. Jis taip pat perspėjo, kad naujajai vyriausybei teks priimti sudėtingus sprendimus. Pasak A. Kulbergo, svarbiausia išsiaiškinti, kas Saeimoje ir vyriausybėje bus pasirengęs šiuos pokyčius įgyvendinti.
15-osios Saeimos rinkimuose A. Kulbergo vadovaujamas Jungtinis sąrašas laimėjo 41 vietą. Partija „Latvija pirmiausia“ gavo 17 vietų, „Suverenioji galia“ / „Naujieji latviai“ – 15, Nacionalinis aljansas ir „Progresyvieji“ – po 10, o „Naujoji vienybė“ – 7 vietas.