Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) Lietuvoje užregistravo 1 tūkst. 172 kibernetinius incidentus. Tai yra 52 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai buvo fiksuoti 2 tūkst. 451 incidentas.
Trečiadienį apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerija. Nors bendras incidentų skaičius sumažėjo, gyventojams ir organizacijoms vis dar kyla įvairių pavojų – nuo informacijos rinkimo ir sukčiavimo iki bandymų įsilaužti į informacines sistemas.
Dažniausiai grėsė informacijos rinkimo atakos
NKSC skelbia, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius daugiausia incidentų sudarė informacijos rinkimo atakos – jų užfiksuota 499. Antroje vietoje buvo sukčiavimo atvejai – 354 incidentai.
Situacija, palyginti su praėjusiais metais, pasikeitė. 2025-ųjų pirmuosius devynis mėnesius daugiausia registruota sukčiavimo atvejų – iš viso 1 tūkst. 223.
NKSC direktorius Antanas Aleknavičius pabrėžė, kad mažesnis registruotų incidentų skaičius nereiškia, jog kibernetiniai pavojai išnyko. Jo teigimu, nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų savo tikslams pasiekti, o nepakankamai apsaugotos gyventojų ir organizacijų sistemos tampa lengvais taikiniais. Todėl svarbu ne tik žinoti apie galimas grėsmes, bet ir mokėti jas atpažinti bei tinkamai į jas reaguoti.
Informacijos rinkimo atakomis siekiama surinkti duomenis apie potencialius taikinius, jų naudojamas sistemas ir galimus pažeidžiamumus. Vėliau ši informacija gali būti panaudota planuojant kitas kibernetines atakas.
Organizacijoms aktualiausios išlieka phishingo ir DDoS atakos
Šalies įmonės ir organizacijos taip pat susiduria su sukčiavimu bei kitomis kibernetinėmis grėsmėmis. Tarp svarbiausių pavojų NKSC išskiria duomenų viliojimą (angl. phishing), paskirstytosios paslaugų trikdymo (DDoS) atakas ir įsilaužimus į informacinius išteklius.
Tuo metu išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų (angl. ransomware) incidentai ir pažangių nuolatinių grėsmių (angl. Advanced Persistent Threat, APT) veikla šiuo metu fiksuojami rečiau.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius NKSC užregistravo 64 įsilaužimo incidentus. Dauguma jų buvo susiję su neteisėtos prieigos gavimu. Taip pat nustatyti 34 informacijos rinkimo ir 21 paslaugų trikdymo incidentas. Išpirkos reikalaujančių kenkėjų ir APT veiklos atvejų iš viso užregistruota 11, nurodė A. Aleknavičius.
NKSC vadovas pažymėjo, kad organizacijų atsparumą lemia ne tik naudojamos technologijos, bet ir darbuotojų pasirengimas. Net ir gerai apsaugotoje įmonėje vienas neatsargus veiksmas gali tapti incidento pradžia – pavyzdžiui, kenkėjiškos nuorodos atvėrimas, prisijungimo duomenų atskleidimas ar įtartino laiško nepastebėjimas.
Dėl to kibernetinis saugumas, pasak A. Aleknavičiaus, neturėtų būti laikomas vien IT specialistų pareiga. Visi darbuotojai turėtų žinoti pagrindines grėsmes ir suprasti, kaip elgtis su jomis susidūrus.
Spalį minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC ragina laikytis pagrindinių kibernetinės higienos taisyklių: naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius, įjungti daugiafaktorį tapatybės patvirtinimą, nuolat atnaujinti programinę įrangą ir kritiškai vertinti įtartinas žinutes bei nuorodas.
Gyventojai ir organizacijų darbuotojai kibernetinio saugumo žinias gali stiprinti nemokamuose NKSC mokymuose. Juose pristatomos aktualiausios grėsmės, jų atpažinimo būdai ir praktiniai kibernetinės higienos principai.