Per Kūčias ant lietuvių stalų dažniausiai atsiduria žuvis, silkė, įvairios mišrainės ir kiti tradiciniai patiekalai. Viena svarbiausių pasninko taisyklių Advento laikotarpiu ir penktadieniais – atsisakyti mėsos, ypač Kūčių dieną. Tačiau kunigai pabrėžia, kad pasninkas nėra vien draudimas valgyti mėsiškus produktus.
Kunigas Mindaugas Šlaustas aiškino, kad Kūčių dieną laikomasi metinio pasninko prieš Kalėdas. Jo esmė – ne tik mėsos atsisakymas, bet ir susilaikymas nuo tam tikrų dalykų bei sąmoningesnis gyvenimo būdas.
Pasak dvasininko, pasninkaudamas žmogus turėtų sutaupytas lėšas skirti labdarai, paremti įstaigą ar padėti kitam žmogui. Todėl, jo teigimu, vien mėsos atsisakymas ne visada atspindi tikrąją pasninko prasmę. Jei mėsa pakeičiama brangiomis krevetėmis ar kitomis jūros gėrybėmis, kyla klausimas, ar žmogus iš tiesų pasninkauja.
Pasninko metu maistas, apskritai, turėtų būti kuklesnis nei įprastai. Nors formaliai mėsos nevalgantis žmogus taisyklės laikosi, prasmė prarandama, jei pasirinktas maistas yra prabangus ir sotus.
Pasninkas neatsiejamas nuo gailestingumo
M. Šlaustas pabrėžė, kad pasninkas prasmingiausias tada, kai susilaikymas virsta pagalba kitam. Penktadienį katalikai pasninkauja iš pagarbos Viešpačiui, jo išganymui ir kančiai, tačiau kartu tai turėtų būti proga parodyti gailestingumą ir paaukoti kitam.
Kunigas taip pat atkreipė dėmesį, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo nutolta nuo penktadienio pasninko tradicijos – tuo metu žuvies diena dažniau laikytas ketvirtadienis.
Kada pasninkauti neprivaloma?
Anot M. Šlausto, pagrindinės pasninko dienos yra Kūčios, Didysis penktadienis ir Pelenų trečiadienis. Šiomis dienomis katalikai kviečiami susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų ir persivalgymo.
Vis dėlto taisyklėms taikomos išimtys. Pasninko neprivalo laikytis sergantys ir vyresnio amžiaus žmonės. Bažnyčia nereikalauja iš žmogaus to, kas jam neįmanoma, todėl kiekvieną situaciją reikėtų įvertinti individualiai.
Kunigas Vidmantas Šimkūnas taip pat pabrėžė tradicijos reikšmę. Jo teigimu, Bažnyčios nustatytas pasninkas pirmiausia siejamas su Didžiuoju penktadieniu, o Kūčių vakarienė be mėsos Lietuvoje yra daugiau tradicinis paprotys. Visą Adventą žmonės anksčiau valgydavo kukliau, o Kūčių stalas taip pat būdavo be mėsos.
V. Šimkūnas priminė, kad pasninko tikslas nėra vien save apriboti. Sutaupytomis lėšomis reikėtų pasidalyti su kitu žmogumi. Todėl paprastą mėsą pakeitus brangia žuvimi, pasninko prasmė, jo vertinimu, yra iškreipiama.
R. Doveika: nuo mėsos susilaikyti reikia
Pasninkas taip pat laikomas Gavėnios metu, ruošiantis Velykoms. Katalikai pasninkauja Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį, kuris yra Kristaus kančios ir mirties diena.
Šiomis dienomis, be susilaikymo nuo mėsiškų patiekalų, ribojamas ir apskritai suvartojamo maisto kiekis. Alkio pojūtis turėtų tapti atgailos, atsiprašymo ir solidarumo su žmonėmis, kuriems alkis yra kasdienybė, ženklu.
Advento ir Gavėnios penktadieniai vadinami abstinencijos penktadieniais. Jų metu iš raciono pašalinami mėsiški produktai, laikomi sotumo simboliu.
Susilaikymo nuo mėsiško maisto taisyklė galioja visiems nuo 14 metų. Griežtam pasninkui taikomos atskiros amžiaus ribos ir sąlygos. R. Doveika pabrėžė, kad šie reikalavimai nėra skirti žmogui nubausti ar bereikalingai suvaržyti. Jie turėtų padėti geriau suprasti kūno, jausmų ir poreikių reikšmę. Be sotumo, dosnumo ir jautrumo, žmogaus gyvenimas tampa sudėtingas ir nevisavertis.