Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kilo nesutarimų dėl planuojamos atlyginimų skaičiavimo tvarkos. Profesinės sąjungos nepritaria vadovybės siūlymui keisti darbo užmokesčio struktūrą, nes mano, kad ateityje tai gali sulėtinti algų didėjimą. Tuo metu ligoninės administracija perspėja: neįgyvendinus pokyčių, iki 2027 metų pabaigos įstaigos deficitas gali padidėti dar 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis dėl situacijos sušaukė neeilinį dalininkų susirinkimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis pabrėžė, kad profsąjungų pozicija nėra ligoninės finansinių sunkumų neigimas ar atsisakymas prisidėti prie jų sprendimo.
Spalio 13 dieną trys KUL profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, nutarė nepritarti siūlomam atlyginimų apskaičiavimo modeliui. Jos pripažįsta, kad ligoninės finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau teigia negavusios pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas.
Didžiausią grėsmę profesinės sąjungos įžvelgia ne dėl galimo dabartinio atlyginimo įšaldymo, o dėl tolesnių jo augimo galimybių.
Pagal vadovybės planą, darbo sutartyse įtvirtinti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų sumažinti. Atsiradęs skirtumas būtų kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Profsąjungų vertinimu, 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų toks pats, tačiau vėlesnis jo didėjimas galėtų būti lėtesnis, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
D. Burdulio teigimu, vienodas 2027 metų atlyginimas, palyginti su 2026-aisiais, savaime neužtikrintų, kad darbuotojų finansiniai interesai nenukentės.
Profesinės sąjungos reikalauja ilgalaikių ir aiškių atlyginimų didėjimo garantijų. Jos taip pat nori užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų mažinama vienašališkai. Spalio 16 dieną ligoninės vadovybei pateiktame kreipimesi paprašyta atskleisti išsamius finansinius duomenis, atskirų padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas bei kitas išlaidas ir galimus skolos mažinimo būdus.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat mano, kad siūlomi pokyčiai dar nėra tinkamai aptarti, o jų poveikis ligoninės finansams neaiškus. Anot jos, įstaiga nepateikė alternatyvių sprendimų ir išsamios finansinės ataskaitos.
G. Tautkevičienės vertinimu, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, naujoji tvarka galėtų reikšti lėtesnį darbuotojų atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos apklausoje siūlomam modeliui nepritarė 76,9 proc. respondentų. 8,8 proc. apklaustųjų sakė galintys pritarti tik suteikus papildomas garantijas arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. teigė neturintys pakankamai informacijos sprendimui priimti. Modelį palaikė 2,4 proc. respondentų.
Darbuotojai taip pat ragina apsvarstyti kitus išlaidų mažinimo būdus, įskaitant administravimo ir valdymo sąnaudų peržiūrą.
Darbuotoja klausia, kas prisiims atsakomybę
Sekmadienį KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė savo „Facebook“ paskyroje sukritikavo planuojamus pakeitimus. Ji klausė, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę situaciją prisiima vadovybė ir kodėl vadybinių bei finansinių sprendimų padariniai turėtų būti perkelti darbuotojams.
Ž. Ruseckaitė priminė, kad slaugytojai dirba paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o jų veikla tiesiogiai susijusi su pacientų sveikata ir gyvybe.
Jos teigimu, sumažėjus atlyginimams dalis kvalifikuotų slaugytojų gali pereiti į kitas gydymo įstaigas. Tokiu atveju likusiems darbuotojams galėtų tekti didesnis krūvis, o kartu didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Darbuotoja taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie algų didėjimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
Jos vertinimu, atlyginimų mažinimas keltų klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl darbuotojų pasitikėjimo ligoninės vadovybe.
Vadovybė prognozuoja didesnį deficitą ir galimus atlyginimų vėlavimus
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis nurodė, kad darbo užmokestis šiuo metu sudaro 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu rodikliu laikoma 72–73 proc. pajamų dalis.
Vadovybės skaičiavimu, išlaikius dabartinę darbo apmokėjimo sistemą ir įgyvendinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos papildomas finansinis deficitas siektų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, pritaikius siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė aiškina, kad fiksuota kintamoji atlyginimo dalis būtų nustatoma neterminuotai ir jos nebūtų galima pakeisti be raštiško darbuotojo sutikimo. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.
Ligoninės administracija profesinę sąjungą taip pat informavo, kad dėl sunkios finansinės padėties atlyginimai nuo 2027 metų vasario gali būti pradėti mokėti vėluojant.
D. Burdulis teigė, kad profsąjungos šį įspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų savarankiškai patikrinti tokios rizikos pagrįstumą. Jo teigimu, prognozuojamą deficitą būtina atskirti nuo realaus pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti darbo užmokesčio išmokėjimas.
Ministras sušaukė dalininkų susitikimą
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigė, kad ministerija žino apie sudėtingą KUL finansinę padėtį. Ministerijos iniciatyva surengtas neeilinis ligoninės dalininkų susirinkimas, kuriame planuojama išsamiai aptarti situaciją ir ieškoti išeičių.
Ministras nurodė kalbėjęsis su ligoninės direktoriumi, kuris jį žodžiu informavo apie padėtį. Susitikime ketinama išklausyti direktoriaus pristatymą ir apsvarstyti tolesnius veiksmus.
L. Kukuraičio teigimu, KUL darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didžiausių, todėl darbo užmokestis sudaro reikšmingą įstaigos biudžeto naštą. Ministro vertinimu, šiam spaudimui suvaldyti būtina ieškoti sprendimų, už kuriuos atsakomybė tenka ligoninės direktoriui.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės. Tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, KUL pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais ligoninėje dirbo 3020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų.