Seimui artėjant prie kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, kultūros sektoriaus atstovai pripažįsta, kad finansavimo norėtų didesnio. Tačiau jie mato ir teigiamų pokyčių, o Kultūros ministerijos vadovybės pažadai dėl atlyginimų augimo suteikia vilčių.
Biudžeto projekte numatytas darbo užmokesčio didinimas sukėlė statutinių pareigūnų profesinių sąjungų bei daliai pedagogų atstovaujančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nepasitenkinimą. Kultūros sektoriaus atstovai, nors ankstesniais metais kritikuodavo mažą finansavimą ir algas, šįkart protestų nerengti planuoja.
Siekiama atlyginimus per dvejus metus padidinti 10 procentų
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas Eltai sakė, kad su Kultūros ministerija dar vyksta derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties.
Derybose siekiama susitarti dėl 7,5 proc. darbo užmokesčio padidinimo, numatant galimybę kitais metais atlyginimus pakelti dar 2,5 proc. Tokiu atveju bendras augimas per dvejus metus siektų apie 10 proc.
L. Roslekas pabrėžė, kad kultūros darbuotojų atlyginimai vis dar nesiekia anksčiau memorandume numatyto tikslo – sudaryti bent 90 proc. švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio.
Profesinės sąjungos vadovas pripažino, kad kultūros sektorius norėtų didesnio finansavimo, tačiau esą būtina vertinti realias valstybės galimybes. Jo teigimu, nors teoriškai būtų galima kalbėti ir apie 15 proc. algų augimą, biudžeto ištekliai yra riboti.
L. Roslekas taip pat atkreipė dėmesį į kultūros ministro pastangas. Jo vertinimu, nors gynybai numatoma skirti daugiau, o kitose srityse finansavimas mažinamas, dabartinė ministerijos pozicija yra palankesnė nei ankstesniais laikotarpiais, kai dėl kultūros politikos kildavo protestai.
Vis dėlto derybas apsunkina vėlavimas. Jos, pasak L. Rosleko, turėjo prasidėti dar rugpjūčio pabaigoje, tačiau dėl pokyčių Kultūros ministerijoje užsitęsė, o biudžeto projektas jau pateiktas Seimui.
Profesinių sąjungų atstovas teigė, kad dėl to liko mažai laiko platesnėms deryboms. Jis taip pat sakė, jog dažni valdžios pasikeitimai kultūros srityje lemia situaciją, kai patys kultūros darbuotojai tampa politinių procesų įkaitais.
Ministerija patvirtino susitarimą dėl atlyginimų
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė gavęs ministerijos patvirtinimą, kad atlyginimai per dvejus metus turėtų augti 10 proc. Jo vertinimu, tai yra sveikintina iniciatyva.
Anot M. Stanžio, dėl atlyginimų didinimo sąlygų derybose jau susitarta, nors dar liko suderinti kitus klausimus.
Kultūros ministras Lukas Alsys anksčiau yra sakęs, kad sieks didesnio darbo užmokesčio ne tik Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų, bet ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojams.
M. Stanžys ministro pažadą įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad realūs rezultatai priklausys nuo savivaldybių sprendimų. Jo teigimu, ministro pozicija gali būti paskata savivaldybėms prisidėti prie kultūros sektoriaus augimo, tačiau ar jos į šį kvietimą atsilieps, parodys laikas.
A. Gelūnas: kultūros finansavimą politiškai apginti sudėtinga
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas teigė, kad kasmetės diskusijos dėl kultūros sektoriui skiriamų lėšų ne visada teikia džiaugsmo, tačiau bendra padėtis po truputį gerėja.
Jo manymu, vilčių suteikia ministro nusiteikimas derėtis, diskutuoti ir pagrįsti kultūros sektoriaus poreikius. A. Gelūnas pabrėžė, kad L. Alsys neapsiriboja teiginiu, jog papildomo finansavimo gauti neįmanoma.
A. Gelūnas kultūros darbuotojų atlyginimų didinimą iki vidutinio darbo užmokesčio lygio vadino racionaliu ir solidžiu tikslu. Tačiau, jo teigimu, finansavimo reikia ne tik algoms, bet ir kultūros įstaigų veiklai bei infrastruktūrai.
Pasak muziejaus vadovo, lėšų reikia įvairioms valstybinėms, nevyriausybinėms ir nacionalinėms kultūros organizacijoms. Ne mažiau svarbi išlieka ir pastatų priežiūra bei atnaujinimas.
A. Gelūnas priminė, kad Lietuvos klimatas yra permainingas, todėl infrastruktūra dėvisi. Net nauji pastatai po keliolikos metų gali reikalauti priežiūros, tad šis poreikis yra nuolatinis.
Kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų
ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
2027 metų biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų.
L. Alsys anksčiau skelbė, kad kitąmet papildomo finansavimo turėtų sulaukti Lietuvos kultūros taryba, Medijų rėmimo fondas, Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas ir Kultūros paveldo departamentas.
Vis dėlto ministras pripažino, kad lėšų gali neužtekti dalies kultūros įstaigų, muziejų ir dvarų renovacijai.
Ministerija pirmiausia planuoja finansuoti prioritetiniame sąraše esančius infrastruktūros objektus. Kitų pastatų atnaujinimui svarstoma pasitelkti alternatyvius finansavimo šaltinius, įskaitant kitas valstybėje veikiančias programas.