Kai kurių kasdien naudojamų prekių kainos skirtinguose Lietuvos miestuose tuo pačiu laikotarpiu keitėsi priešingai: vienur jos smarkiai augo, kitur mažėjo. Tačiau vien iš tokių pokyčių spręsti, kuriame mieste apsipirkti pigiausia, negalima.
Naujienų portalas tv3.lt išanalizavo Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamą informaciją apie kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Remiantis VDA rekomendacija, buvo sugretintos 2026 metų rugpjūčio ir 2025 metų gruodžio kainos, siekiant įvertinti jų pokytį nuo metų pradžios.
Didžiausias skirtumas nustatytas vertinant indų ploviklių kainas. Šiauliuose jos padidėjo 42,5 proc., o Kaune sumažėjo 11,9 proc.
VDA pabrėžia, kad rezultatams įtakos gali daryti konkretūs registruojami produktai ir prekybos ar paslaugų teikimo vietos. Dėl to tos pačios prekės kainos pokyčiai skirtinguose miestuose ne visada gali būti tiesiogiai lyginami.
Didžiausi kainų skirtumai išryškėjo tarp miestų
Buvo atrinkta 10 prekių ir paslaugų, kurių kainų pokyčiai penkiuose miestuose skyrėsi labiausiai. Lentelėje pateikiami du miestai, kuriuose fiksuotas didžiausias skirtumas, o paskutiniame stulpelyje nurodomas skirtumas procentiniais punktais. Pavyzdžiui, 10 ir 5 proc. pokyčius skiria 5 procentiniai punktai.
Aštuoniais iš 10 atvejų viename mieste prekė ar paslauga brango, o kitame – pigo. Malkos ir morkos buvo vienintelės iš nurodytų prekių, kurių kainos didėjo visuose penkiuose miestuose.
Kodėl ta pati prekė skirtinguose miestuose keičiasi nevienodai?
VDA kainas renka pagal iš anksto sudarytą prekių ir paslaugų sąrašą, vadinamą statistiniu krepšeliu. Pagal jame pateiktą prekės aprašymą kiekviename mieste pasirenkamas konkretus produktas, kurio kaina vėliau stebima.
Agentūra pateikia dantų pastos pavyzdį: jei registruojama 75–100 ml talpos pakuotė, skirtingose prekybos vietose gali būti pasirinkti nevienodų gamintojų ar prekių ženklų produktai. Kai konkretus gaminys pasirenkamas, jo kaina toje pačioje prekybos vietoje fiksuojama kas mėnesį.
Didžiuosiuose miestuose vienos prekės ar paslaugos kainai apskaičiuoti paprastai surenkama 8–10 kainų. Didieji prekybos tinklai VDA duomenis perduoda iš pirkimo kvitų, kuriuose matyti, kiek vartotojai sumokėjo už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus. Kainos taip pat renkamos kitose parduotuvėse ir turgavietėse.
VDA teigimu, skirtingus tos pačios kategorijos produkto kainų pokyčius gali lemti nevienodos pasirinktos prekybos ar paslaugų teikimo vietos, skirtingi registruojami produktai ir prekių ženklai, taip pat konkrečiomis kainų fiksavimo dienomis galiojusios nuolaidos ar akcijos.
Agentūra ragina atsargiai vertinti kino, teatro ir muziejų bilietų, drabužių bei avalynės kainų pokyčius.
Kainų skirtumus gali iškreipti ir ankstesnis jų lygis. Jei viename mieste ankstesnį mėnesį prekė buvo atpiginta dėl akcijos, o kitą mėnesį akcija nebegaliojo, užfiksuotas pabrangimas gali būti kitoks nei mieste, kuriame tokios akcijos apskritai nebuvo.
VDA pabrėžia, kad turimi duomenys parodo užregistruotą kainų kaitą, tačiau vien jų ne visada pakanka patikimai nustatyti priežastis. Norint įvertinti akcijų, prekybos vietų ar konkrečių produktų pasirinkimo įtaką, reikėtų papildomos informacijos ir išsamesnės analizės.
Ar kainų pokyčiai leidžia nustatyti, kuriame mieste pigiausia?
Pabrangimas arba atpigimas skaičiuojamas lyginant prekę su ankstesne tos pačios vietovės kaina. Todėl net ir labiausiai pabrangusi prekė viename mieste absoliučiai gali būti pigesnė nei kitame. Norint nustatyti, kur ji kainuoja mažiausiai, reikėtų lyginti pačias kainas, o ne tik jų pokyčius.
VDA nurodo, kad kai kurių produktų, pavyzdžiui, maisto ar degalų, vidutines kainas pagal miestus būtų galima pateikti. Vis dėlto prieš skelbiant tokią informaciją būtina įvertinti, ar iš jos nebūtų įmanoma nustatyti konkrečios įmonės. Viena iš sąlygų – turi būti užregistruotos bent trys to produkto kainos.
Agentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad iš vidutinių kainų apskaičiuotas pokytis gali nesutapti su oficialiai skelbiamu. Skaičiuojant vartotojų kainų indeksą vertinamos ne tik užregistruotos kainos, bet ir galimi produktų kokybės pokyčiai.
