Teisingumo ministerija nagrinėja, kokiomis teisinėmis priemonėmis būtų galima reguliuoti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad sprendimams reikia platesnės diskusijos ir skirtingų institucijų bendradarbiavimo.
Trečiadienį žurnalistams ministrė teigė, kad teisinių galimybių būtina ieškoti, tačiau tai sudėtinga, nes Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, todėl valstybės reguliavimo galimybės šioje srityje gana ribotos.
Teisingumo ministerijoje jau įvyko susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu. Jo metu aptarti galimi sprendimai dėl grėsmių, kylančių ne vien iš Stačiatikių bažnyčios.
R. Tamašunienė taip pat įvertino Estijos sprendimą įstatymu apriboti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą ir nutraukti jos ryšius su Maskva. Anot ministrės, Lietuvos ir Estijos aplinkybės nėra vienodos, todėl Estijoje pasirinkti sprendimai negali būti tiesiogiai perkelti į Lietuvos teisę.
Vis dėlto Lietuva taip pat ieško priemonių, kurios padėtų suvaldyti grėsmes, galinčias kilti dėl religinių bendruomenių veiklos. Ministrė teigė, kad su Maskvos patriarchatu susijusi Stačiatikių bažnyčios dalis ėmėsi veiksmų, kad neremtų karo ir agresijos naratyvo, tačiau jos priklausomybė nuo Maskvos dėl to neišnyko.
R. Tamašunienės teigimu, galimi du pagrindiniai veikimo būdai. Be teisinių ribojimų, tikintiesiems galėtų būti pasiūlyta alternatyva, taip pat reikėtų palaikyti dialogą su bendruomenėmis. Viena iš minimų alternatyvų – sparčiai auganti Konstantinopolio stačiatikių bažnyčia.
Ministrė nurodė, kad Teisingumo ministerija turi informacijos apie pokyčius su Maskvos patriarchatu susijusioje Stačiatikių bažnyčioje: atsisakyta maldos žodžių, skirtų Maskvos patriarchatui ir patriarchui Kirilui, o meldžiamasi už taiką ir vienybę Lietuvos Bažnyčioje.
Ji taip pat sakė, kad VSD šiuo metu atlieka išsamesnį tyrimą.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nepalankaus sprendimo.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Tai buvo pirmasis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius šiomis vyskupijomis naudojasi savo ideologijai skleisti ir įtakai užsienio valstybėse stiprinti.