Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pasitraukus iš praėjusią savaitę Vilniuje surengtos dezinformacijai skirtos konferencijos „Disinfo 2026“, prezidentas Gitanas Nausėda paragino atskirti valstybės institucijų poziciją nuo pavienių asmenų nuomonių.
Prezidentas LRT televizijai pirmadienį sakė, kad Lietuva neturėtų būti įvardijama kaip dezinformacijos skleidėja. Tačiau, jo teigimu, Lietuvos ar kitų šalių atstovai asmeniškai gali turėti skirtingą nuomonę apie didįjį sąjungininką.
G. Nausėda pabrėžė, kad specialistų, ekspertų ar kitų žmonių asmeninė pozicija neturėtų būti tapatinama su oficialia nuostata, susijusia su Užsienio reikalų ministerija ar kitomis valstybės institucijomis.
Konferencijos tema sukėlė Vašingtono nepasitenkinimą
Vilniuje vykusiame renginyje buvo suplanuota sesija, kurioje Jungtinės Valstijos apibūdinamos kaip „užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi“ (FIMI) veikėja. Leidinio „Politico“ teigimu, ši tema papiktino JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją.
„Politico“ skelbė, kad JAV Valstybės departamentas kreipėsi į savo ambasadas keliose Europos valstybėse ir Europos Sąjungoje. Jų buvo paprašyta Vašingtono vardu išreikšti susirūpinimą ir išsiaiškinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės pritaria JAV priskyrimui prie FIMI veikėjų.
Trys su situacija susipažinę JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad Lietuva ir Kanada buvo raginamos pasitraukti iš konferencijos. Du pareigūnai teigė, kad prie šių raginimų prisidėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija, paskelbusi apie pasitraukimą, BNS nurodė formaliai atsiribojusi nuo konferencijos turinio ir paprašiusi organizatorių konferencijos medžiagoje nenaudoti jokių sąsajų su ministerija. Vis dėlto ministerija neatsakė, ar toks sprendimas priimtas dėl JAV spaudimo.
Kasmetinį renginį „Disinfo“ organizuoja Briuselyje veikianti nevyriausybinė organizacija „EU DisinfoLab“.