Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektui, skirtam oro erdvės stebėjimo pajėgumams stiprinti, Europos Komisija (EK) numatė 32,1 mln. eurų. Apie tai trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
VRM teigimu, VSAT projektas pasirinktas finansuoti pagal 2021–2027 metų Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės kvietimą.
Įgyvendinant projektą planuojama statyti bokštus, kuriuose būtų įrengta oro erdvės stebėjimo įranga, radarai ir dronų neutralizavimo priemonės. Taip pat ketinama įsigyti ilgojo ir trumpojo nuotolio dronų bei rengti jų operatorių mokymus.
Projekto pradžia numatyta šių metų gruodį, o pabaiga – 2029 metų gruodį.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad EK finansavimas padės Lietuvai ir visam rytų pasienio regionui geriau stebėti oro erdvę bei veiksmingiau saugoti valstybės sieną pasikeitus geopolitinei padėčiai.
Ministro vertinimu, dėl dabartinės saugumo aplinkos ir regione išaugusio hibridinių grėsmių lygio būtina nuolat stiprinti sienos apsaugą bei diegti šiuolaikines stebėjimo technologijas. Jis pabrėžė, kad oro erdvės stebėjimas tampa vis svarbesne bendros sienos apsaugos sistemos dalimi, ir padėkojo Europos Komisijai už paramą bei supratimą, kad naujiems saugumo iššūkiams būtinos bendros pastangos ir konkrečios investicijos į ES valstybių narių saugumą.
Finansavimas pagal šį kvietimą bus skirtas 16 ES valstybių narių. M. Katelyno teigimu, tai patvirtina, kad atsakas į hibridines grėsmes prie išorės sienų yra visos Europos Sąjungos rūpestis, o ne vien atskirų šalių atsakomybė.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva sieks nuoseklios ES paramos išorės sienų apsaugai, atitinkančios realias grėsmes. Pasak jo, svarbu ne tik kiekvienai valstybei narei skiriamas finansavimas, bet ir galimybė gauti papildomą paramą atsiradus naujiems iššūkiams, tokiems kaip dronai ir hibridinės grėsmės. Todėl, jo teigimu, tokios papildomo finansavimo galimybės turėtų būti išsaugotos ir naujojoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje.
Skirstydama pinigus EK vertino, kuriame išorės sienos ruože bus įgyvendinamas projektas, taip pat hibridinių grėsmių dažnį ir intensyvumą, ypač prie pažeidžiamiausių išorės sienų, bei paraiškos įvertinimą balais. Pagal šiuos kriterijus Lietuvos projektas priskirtas pirmajam prioritetiniam lygiui.
BNS skelbė, kad pastaraisiais mėnesiais Europos valstybės vis garsiau kalba apie Rusijos atsakomybę už hibridines atakas ES šalyse ir perspėja dėl galimų intensyvėjančių Rusijos sabotažo veiksmų jų teritorijose.