Lietuviai savo gyvenimą vertina vis palankiau – 2018–2025 m. šis rodiklis Lietuvoje augo vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje (ES). Gyventojų nuotaikų nepablogino nei pandemija, nei 2022 m. Rusijos Europai sukelta energetikos krizė, nei nerimas dėl karo Ukrainoje. Ekspertai geresnius vertinimus sieja su augusiomis pajamomis, gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis ir pasikeitusiais kriterijais, pagal kuriuos žmonės vertina savo gerovę.
Vis dėlto ateities prognozes temdo didelė nelygybė, sunkiau įperkamas būstas ir nuolatinis saugumo klausimas.
Lietuva – tarp sparčiausiai gyvenimą pagerinusių ES šalių
„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. aukščiausias vidutinis pasitenkinimo gyvenimu balas užfiksuotas Rumunijoje ir Suomijoje – po 7,8. Danijoje, Austrijoje ir Lenkijoje šis rodiklis siekė po 7,7 balo. Mažiausiai savo gyvenimu patenkinti buvo Bulgarijos gyventojai – šalyje vidurkis sudarė 6,3 balo.
Per 2018–2025 m. laikotarpį pasitenkinimas gyvenimu padidėjo 14-oje ES valstybių. Didžiausias augimas fiksuotas Kroatijoje – nuo 6,3 iki 7,4 balo, Lietuvoje – nuo 6,4 iki 7,3 balo, ir Bulgarijoje – nuo 5,4 iki 6,3 balo.
Belgijoje, Čekijoje ir Lenkijoje rodiklis liko nepakitęs, o kitose 10 ES šalių sumažėjo. Ryškiausias kritimas užfiksuotas Airijoje – 0,5 balo. Vertinimai apskaičiuojami remiantis gyventojų apklausomis.
Ekonomikos išbandymai gyventojų gerovės nesustabdė
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 2018–2025 m. Lietuvos ekonomikos raidą vadina savita. Šiuo laikotarpiu šalis susidūrė su pandemija, 2022 m. Rusijos Europai sukelta energetikos krize ir dėl invazijos į Ukrainą sustiprėjusiu nesaugumu.
Tačiau Lietuvos ekonomika, anot ekonomistės, šiuos sukrėtimus atlaikė be reikšmingesnių nuostolių: recesijos išvengta, eksportas augo, o įmonės atrado naujų plėtros krypčių. Ekonominę pažangą, jos teigimu, pajuto ir gyventojai.
Lietuva yra tarp ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių pagal vidutinių atlyginimų augimo tempus. Minimalus mėnesio atlyginimas nuo 361 euro į rankas 2018 m. padidėjo daugiau nei dukart – iki 777 eurų 2025 m. Vidutinė senatvės pensija per tą patį laikotarpį išaugo 2,15 karto – nuo 311 iki 668 eurų.
Nors infliacija taip pat buvo spartesnė, pajamų augimas ją, pasak I. Genytės-Pikčienės, gerokai aplenkė, todėl stiprėjo gyventojų perkamoji galia.
Ekonomistė Lietuvos sėkmę sieja su darbščia ir kvalifikuota darbo jėga, vietos verslo gebėjimu konkuruoti užsienyje ir palankiomis verslo bei investavimo sąlygomis. Jos teigimu, svarbų vaidmenį atliko startuolių, finansinių technologijų įmonių ekosistema ir užsienio investicijos, kurios į šalį atnešė aukštos pridėtinės vertės veiklų bei gerai apmokamų darbo vietų.
Didėjant ekonomikai augo ir valstybės biudžeto pajamos. Tuo pat metu Lietuva, neturėdama didelių naudingųjų iškasenų, gausių žaliavų ar plačios vidaus rinkos, sugebėjo plėstis remdamasi žmogiškaisiais ištekliais ir tarptautiniu atvirumu.
Geresnį vertinimą lėmė ne vien pinigai
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad visuomenės lūkesčius formuoja ne tik asmeniniai finansai. Įtakos turi geopolitinė padėtis, makroekonominės aplinkybės ir ateities perspektyvos.
Nepaisant išorinių sukrėtimų, Lietuva išliko tarp penkių sparčiausiai augusių ES ekonomikų. Neigiamą išorės poveikį iš dalies kompensavo viešųjų investicijų ir vartojimo augimas. Ekonomikos atsparumą energetikos šokui stiprino mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro, aktyvi darbo rinka, kylančios pajamos, sukauptos finansinės atsargos ir nedidelis privataus bei viešojo sektoriaus įsiskolinimas.
Ekonomistės vertinimu, antrosios pensijų pakopos reforma ne tik trumpuoju laikotarpiu paskatino vartojimą ir prisidėjo prie BVP augimo, bet užsitęsus energetikos krizei gali tapti papildomu finansiniu rezervu gyventojams. Todėl net didėjant infliacijai ir šoktelėjus degalų kainoms, vartotojų lūkesčiai Lietuvoje keitėsi nedaug ir išliko tarp palankiausių ES.
Jaunosios kartos įtaka bendram rezultatui
Sociologė, Kauno technologijos universiteto profesorė Audronė Telešienė sako, kad bendras Lietuvos pasitenkinimo gyvenimu rodiklis ES kontekste išlieka vidutinis, tačiau 2018–2025 m. jis augo beveik sparčiausiai.
Jos nuomone, rezultatą nulėmė trys tarpusavyje susiję veiksniai: realūs gyvenimo sąlygų pokyčiai, į apklausas vis dažniau įsitraukianti jaunoji karta ir pasikeitę žmonių atskaitos taškai.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerėjo sveikatos rodikliai, ilgėjo tikėtina gyvenimo trukmė, mažėjo nusikalstamumas, o realiosios pajamos augo itin sparčiai. Nors disponuojamųjų pajamų lygis tebėra mažesnis už ES vidurkį, o pajamų nelygybė – viena didžiausių, 2010–2025 m. realiosios pajamos Lietuvoje augo beveik sparčiausiai ES. Didesnis augimas buvo tik Rumunijoje.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad apklausose dalyvauja 16 metų ir vyresni žmonės, todėl bendram vidurkiui vis didesnę įtaką daro karta, užaugusi kitokiomis sąlygomis ir kitaip vertinanti savo galimybes bei ateitį. Lietuvos jaunimo pasitenkinimas gyvenimu yra išskirtinai aukštas. Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva buvo pirmoji tarp jaunesnių nei 30 metų žmonių, o tai, pasak A. Telešienės, padeda kilti ir bendram šalies rodikliui.
Pasikeitė ir tai, su kuo lietuviai lygina savo gyvenimą. Anksčiau dažniau buvo žvelgiama į Norvegiją, Švediją, Vokietiją ar Ispaniją. Pastarųjų metų krizės paskatino labiau vertinti saugumą, artimus ryšius, galimybę gyventi įprastą gyvenimą ir padėti kitiems.
Karas už Lietuvos sienos, kitų šalių sunkumai sprendžiant politines, migracijos, maisto, energijos ir klimato krizes pakeitė vertinimo perspektyvą. Dėl to žmonėms lengviau pastebėti, kiek saugumo ir gyvenimo kokybės jie turi Lietuvoje.
Ateities augimas nebus savaiminis
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad norint išlaikyti ekonomikos tempą Lietuvai reikės stiprinti turimus konkurencinius pranašumus ir ieškoti naujų. Nuo to priklausys biudžeto pajamos, įmonių galimybės kelti atlyginimus ir tolesnis pragyvenimo lygio augimas.
Lietuva turės išlaikyti patrauklią investicinę bei verslo aplinką, konkurencingą mokesčių sistemą, plėsti ir gilinti kapitalo bei finansų rinkas. Tačiau, ekonomistės teigimu, šiandien investicinis patrauklumas pirmiausia prasideda nuo saugumo ir atgrasymo pajėgumų.
Technologinių pokyčių laikotarpiu taip pat būtina gerinti išsilavinimo kokybę ir perkvalifikavimo galimybes, kad darbuotojai galėtų atnaujinti kompetencijas ir išliktų reikalingi darbo rinkoje.
Augant darbo kainai, Lietuvos įmonės buvo priverstos investuoti į produktyvumą ir mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos. Todėl keitėsi ir užsienio investuotojų, besirenkančių Lietuvą, profilis. Tie, kuriems svarbiausi maži darbo kaštai, renkasi šalis, turinčias gausesnių ir pigesnių darbuotojų. Lietuva savo ruožtu konkuruoja kompetencijomis, nišiniais gamybos verslais, startuolių, finansų ir informacinių paslaugų ekosistemomis.
Šalis taip pat išlieka patraukli talentams ir specialistams iš užsienio bei į Lietuvą grįžtantiems tautiečiams. Kad ši tendencija išliktų, svarbi viešųjų paslaugų kokybė, taiklumas ir tvarus jų finansavimas.
A. Telešienė ateitį vertina atsargiai optimistiškai, tačiau nesitiki, kad pasitenkinimo gyvenimu rodiklis nuosekliai augs savaime. Daug priklausys nuo to, ar gerėjančias sąlygas pajus skirtingos visuomenės grupės, nes Lietuvoje tebėra didelė nelygybė.
Pasak sociologės, reikšmingi bus būsto įperkamumas, galimybė laiku gauti reikalingas paslaugas, saugumo jausmas ir gebėjimas planuoti ateitį. Gyvenant nuolatinių krizių sąlygomis, kasdienis saugumas ir visuomenės atsparumas tampa pagrindinėmis vertybėmis.