Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad lapkritį turėtų vykti susitikimai, susiję su Lietuvos ir Kinijos santykiais. Vis dėlto šalies vadovas neatskleidė, kas juose dalyvaus.
Antradienį „Žinių radijui“ G. Nausėda sakė, kad kol kas dar per anksti spręsti, ar jau vykstančios diskusijos iki metų pabaigos duos apčiuopiamų rezultatų. Pasak prezidento, lapkritį suplanuoti susitikimai gali padėti geriau įvertinti tolesnę situacijos kryptį ir raidą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad pastangos gerinti padėtį yra pateisinamos. Jo teigimu, šių veiksmų nereikėtų tiesiogiai sieti vien su Taivaniečių atstovybės pavadinimu – Lietuva siekia atkurti santykius su Kinija iki normalaus, netgi žemesnio nei normalaus lygio.
Lietuva derasi su Taivanu dėl ekonominio plano
Užsienio reikalų ministerija (URM) anksčiau Eltai nurodė, kad Lietuva tęsia derybas su Taivanu dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano. Konkrečios vykstančių derybų detalės kol kas neviešinamos.
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovai balandį patvirtino Eltai gavę ministerijos parengtą planą, kuriuo siekiama paskatinti aktyvesnį atstovybės dalyvavimą Lietuvos ekonomikoje. Tačiau birželį, pasikeitus Vyriausybei, derybos buvo laikinai sustabdytos.
Anksčiau atstovybė Eltai teigė, kad Taivanas ketina toliau stiprinti ryšius su Lietuva. Taip pat buvo tikimasi, kad ateityje šį bendradarbiavimą lydės „daug sėkmės istorijų“.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo ruožtu sakė, kad Lietuva nuo bendrų deklaracijų pereina prie konkretaus plano. Juo siekiama plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, nustatyti konkrečius projektus ir abiem pusėms teikiamą naudą.
Atstovybės atidarymas paaštrino Vilniaus ir Pekino santykius
ELTA primena, kad 2021 m. Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę buvo skelbiama apie ketinimus plėsti bendradarbiavimą ir pritraukti į šalį didelių investicijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai Lietuvoje smarkiai padidėjo, bendra jų vertė tebėra nedidelė.
Po atstovybės atidarymo Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo. Kinija Taivaną laiko savo provincija ir nepripažįsta jo teisės steigti atstovybes valstybėse, su kuriomis Pekinas palaiko oficialius diplomatinius santykius.
Reaguodama į Lietuvos sprendimą, Kinija pritaikė šaliai griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.