Seimo narė konservatorė Giedrė Balčytytė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) apskundė LRT tarybos reglamento nuostatą, leidžiančią tarybos nariams balsuoti iš anksto. Toks klausimas iškilo po to, kai tarybos narė Laura Matjošaitytė nedalyvavo posėdyje, tačiau iš anksto balsavo sprendžiant dėl LRT generalinės direktorės padaryto pažeidimo.
Ieškinyje teigiama, kad posėdyje nedalyvavęs, bet iš anksto balsavęs tarybos narys negali įvertinti konkretaus procedūrinio pasiūlymo turinio ir jo motyvų. Be to, ginčijama nuostata, parlamentarės teigimu, nenustato pareigos prieš įskaitant išankstinį balsą patikrinti, ar jis iš tiesų atitinka posėdyje svarstomą pasiūlymą.
Teismo prašoma įvertinti reglamento atitiktį įstatymui
G. Balčytytė LVAT prašo nustatyti, ar LRT tarybos reglamente įtvirtinta išankstinio balsavimo tvarka neprieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui.
LRT tarybos patvirtintas reglamentas numato, kad tarybos narys gali balsuoti iš anksto raštu. Toks narys laikomas dalyvavusiu posėdyje. Išankstinis balsas turi įtakos ne tik sprendimo rezultatui, bet ir posėdžio kvorumui.
LRT įstatyme nustatyta, kad tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Sprendimai taip pat priimami daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma, išskyrus kelis įstatyme numatytus atvejus.
Parlamentarė pabrėžia, kad poįstatyminiai teisės aktai gali išsamiau sureguliuoti įstatymo nuostatas, tačiau negali jų pakeisti. Jos vertinimu, išankstinio balsavimo prilyginimas dalyvavimui posėdyje neatitinka LRT įstatyme įtvirtintos posėdžio sampratos.
G. Balčytytė taip pat nurodo, kad LRT taryba galėjo viršyti jai įstatymu suteiktus įgaliojimus ir pažeisti įstatymo viršenybės bei teisės aktų hierarchijos reikalavimus, kylančius iš konstitucinio teisinės valstybės principo.
Ieškinyje aiškinama, kad dalyvavimas kolegialaus organo posėdyje reiškia galimybę išklausyti argumentus, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus ir priimti sprendimą dėl galutinio balsavimui pateikto teksto. Tam, parlamentarės teigimu, nebūtina būti fiziškai vienoje patalpoje, nes reglamento 45 punkto trečiajame sakinyje atskirai numatytas nuotolinis dalyvavimas. Tačiau raštu iš anksto pateikta pozicija, kai tarybos narys posėdyje nedalyvauja, tokios galimybės nesuteikia.
BNS skelbė, kad rugsėjo 22 dieną LRT taryba pripažino generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę pažeidus reikalavimus dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas.
Taryba nustatė, kad pažeidimas buvo paprastas, o ne šiurkštus. Todėl direktorė šiuo metu galėtų būti atleista tik tuo atveju, jei per vienus metus panašioje srityje padarytų antrą pažeidimą.
Po posėdžio LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas žurnalistams sakė, kad posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o viena narė buvo pateikusi išankstinį balsą. Balsuojant dėl pažeidimo pripažinimo, keturi tarybos nariai nedalyvavo.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė dėl tarybos sprendimo kreipėsi į pačią LRT tarybą, prašydama jį persvarstyti.