Maisto produktų kainos Lietuvoje didėja, o ateityje jų augimas gali dar paspartėti. Ekonomistai pabrėžia, kad tam įtakos gali turėti ne vien įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio.
Apie galimus iššūkius ir būdus gyventojams taupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Maisto kainų temą papildomai paaštrino užsienio žiniasklaidos pranešimai apie padėtį Ukrainoje. „The Financial Times“ skelbė, kad Rusijos atstovai taikosi į Ukrainos uostus. Dėl to kyla logistikos problemų, ypač išvežant grūdus.
Publikacijoje buvo pabrėžta, kad pasauliui gali tekti susidurti ne tik su Hormuzo sąsiaurio krize, bet ir su kita rimta problema – tolesniu maisto kainų didėjimu.
Grūdai per kelis mėnesius pabrango 6–7 proc.
Tomas Karpavičius teigė, kad maisto kainų augimas jau tapo realybe. Jo teigimu, grūdai po rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykusių sprogimų pabrango maždaug 6–7 proc., o nuo metų pradžios jų kaina, jei skaičiai prisimenami teisingai, išaugo 17–18 procentų.
Ekonomistas pažymėjo, kad šį brangimą daugiausia lemia ne pats grūdų trūkumas, o sutrikusios tiekimo grandinės. Vis dėlto verslai ir valstybės, pasak jo, greitai ieško kitų maršrutų ir prie naujų sąlygų prisitaiko.
Be to, kitą sezoną prognozuojamas antras pagal dydį grūdų derlius istorijoje. Tai, anot T. Karpavičiaus, yra palankus ženklas. Geras išlieka ir atsargų bei suvartojimo santykis.
Tačiau ekonomistas įspėjo, kad padėtis gali greitai pasikeisti. Jei suaktyvėtų Rusijos ir Ukrainos karas arba naujų neramumų kiltų kituose pasaulio regionuose, poveikis rinkoms būtų stiprus. Tokiu atveju maisto produktai galėtų brangti gerokai labiau.
Vartotojai gali keisti pirkinių krepšelį
Andrius Jaržemskis aiškino, kad maisto kainas veikia daugybė veiksnių. Vienas jų – degalų kaina, nes degalai naudojami žemės ūkyje, gaminant maistą, taip pat transportuojant jį į prekybos tinklus.
Jo vertinimu, 10–15 proc. maisto kainų augimas greičiausiai išliks. Reaguodami į didesnes išlaidas, vartotojai gali keisti savo pirkinių krepšelį – rinktis pigesnius, mažesnės energetinės vertės ar prastesnės kokybės produktus ir taip sumažinti bendro krepšelio brangimo poveikį.
Kalbėdamas apie geopolitinių įvykių įtaką grūdų kainoms bei jų kiekiui pasaulinėje rinkoje, A. Jaržemskis pabrėžė žemės ūkio svarbą. Gyvenant nesaugiame dešimtmetyje, Europos Sąjungos ir Lietuvos pasirinkimas remti žemės ūkį, jo teigimu, yra ypač reikšmingas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad anksčiau kartais būdavo klausiama, kodėl reikia remti ūkininkus. Dabartinė situacija, jo vertinimu, aiškiai rodo, jog žemės ūkis ir visa apsirūpinimo maistu sistema yra kritinės svarbos valstybės raidai.
Pasak A. Jaržemskio, šią sritį būtina stiprinti, nes šiandien kalbama apie grūdus, tačiau ateityje problemų gali kilti ir dėl kitų maisto žaliavų.