Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ svarstys, ar tęsti Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą. Jei investicijos būtų atsisakyta, iškiltų grėsmė vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklos veiklai, teigia „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara).
Lenkijos naujienų agentūrai „PAP Biznes“ jis sakė, kad koncernas turės pasirinkti: skirti papildomų, labai didelių lėšų „BoB“ investicijai užbaigti arba atsisakyti projekto ir prisiimti riziką, jog Mažeikių gamykla taps viena pirmųjų regione naftos perdirbimo įmonių, nutraukusių veiklą. Modernizavimas, pasak jo, gamyklos gyvavimą galėtų pratęsti keliolikai metų.
I. Fafaros teigimu, vienas svarbiausių klausimų bus tai, ar „Orlen Lietuva“ pajėgs pati padengti investicijos išlaidas, nepasitelkdama papildomo Lenkijos koncerno finansavimo.
Neoficialiais „PAP Biznes“ duomenimis, projektui užbaigti reikėtų maždaug 600–700 mln. JAV dolerių (536–625 mln. eurų šiandienos kursu).
Lenkijos naujienų agentūra skelbia, kad per pastaruosius 20 metų „Orlen Group“ į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimą ir modernizavimą investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Orlen Lietuva“ per šį laikotarpį sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
Vis dėlto „Orlen“ vadovas nurodė, kad dabartinis gamyklos metinis pelningumas yra per mažas, todėl investicijų atsipirkimo galimybės jis nemato.
Veiklą pateisina tik tai, kad nepatiria naujų nuostolių
I. Fafara taip pat teigė, kad finansiškai Mažeikių gamyklos veiklą šiuo metu pateisina tik tai, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
Anot jo, pastaraisiais metais gamykla išliko veikianti todėl, kad nebegeneravo naujų nuostolių. Nors ji nepajėgė grąžinti investuotų lėšų, bendrovė bent jau pasiekė teigiamus finansinius rezultatus.
Mažeikių gamyklos padėtį, kaip ir kitų Europos naftos perdirbimo gamyklų, apsunkina jos geografinė vieta. Ji yra nutolusi nuo didelių sausumos rinkų, todėl jos verslo galimybės nuolat ribojamos.
BNS skelbė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“. Ši bendrovė statė žaliavos likučio konversijos įrenginį, tačiau dėl finansinių sunkumų nuolat vėlavo atlikti darbus ir laiku atsiskaityti su Lietuvos subrangovais.
Buvę „Petrofac“ subrangovai BNS yra sakę, kad JK rangovė viso projekto metu vėlavo mokėti už atliktus darbus. 2025 metų spalio pabaigoje bendrovei paskyrus bankroto administratorių, mokėjimai buvo sustabdyti. Lietuvos įmonės teigė dėl to dirbusios nuostolingai, mažinusios darbuotojų skaičių ir projektą vykdžiusios minimaliu tempu.
„Orlen Lietuvos“ atstovai nurodė, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų.
641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybos Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį bendrovė pranešė, kad gamyklos modernizavimo kaina padidėjo 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.
Lietuvos Vyriausybė gamyklos modernizavimą pernai kovą pripažino strateginės svarbos projektu.
BNS taip pat rašė, kad „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniame arbitraže iš buvusios rangovės „Petrofac“ siekia prisiteisti 104 mln. eurų.
Pernai „Orlen Lietuvos“ pajamos sudarė 6,08 mlrd. JAV dolerių (5,43 mlrd. eurų šios dienos kursu) ir buvo 5 proc. mažesnės nei 2024 metais. Įmonė uždirbo 26,5 mln. JAV dolerių (23,68 mln. eurų) grynojo pelno, o užpernai patyrė 744,5 mln. JAV dolerių (665,14 mln. eurų) grynąjį nuostolį.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė Lietuvos įmonė ir didžiausia šalies mokesčių mokėtoja. Ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą bei Mockavos geležinkelio terminalą. Bendrovė yra vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse, joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.