NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad Rusijos agresijos atveju Aljansas smūgiuotų ne tik puolančioms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms. Ekspertų vertinimu, tokie pareiškimai signalizuoja besikeičiantį NATO požiūrį į atgrasymą.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
JAV spaudimas Ukrainai – dėl vidaus politikos?
Vašingtonui vis garsiau raginant Ukrainą nepulti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kyla klausimas, ką reiškia toks spaudimas ir kokių pasekmių jis gali turėti.
A. Grigas teigė, kad šią retoriką pirmiausia vertina kaip susijusią su JAV vidaus politika. Viešėdama Vašingtone ji bendravo su kolegomis, ypač respublikonais, ir pajuto, kad šie mano lapkričio 3 dieną galintys pralaimėti ne tik Atstovų Rūmų, bet ir Senato rinkimus.
Jos vertinimu, Donaldas Trumpas mėgina parodyti, kad veikia amerikiečių naudai ir siekia mažinti kainas. Jungtinėse Valstijose degalų kaina stipriai veikia visuomenės politines nuotaikas – nuo jos priklauso, kaip gyventojai vertina prezidentą.
NATO turi ne tik gintis, bet ir rodyti atsako kainą
Pristačiusi savo studiją Atlanto taryboje, A. Grigas pabrėžė, kad NATO daug dėmesio skiria tradicinei karinei gynybai ir didina išlaidas, tačiau tuo pat metu tęsiasi hibridinis karas, provokacijos ir kitokios hibridinės atakos.
Pasak jos, Aljansui būtina daugiau investuoti į šią sritį ir aiškiai parodyti Rusijai, koks atsakas lauktų po kiekvienos provokacijos ar kinetinės atakos. Šiuo metu, jos teigimu, Maskva nepatiria pakankamų kaštų ar bausmių už tokius veiksmus.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį į per didelę naštą, tenkančią Lietuvai ir kitoms fronto linijos valstybėms. Jos ne tik atlaiko įvairias atakas, bet ir remia Ukrainą, stiprina visuomenių atsparumą bei didina gynybos pajėgumus. Todėl regionui, jos manymu, būtina tiek Vašingtono, tiek Europos parama.
Reaguodama į žinią, kad pirmieji Jungtinių Amerikos Valstijų kariai jau atvyko į Pabradę, A. Grigas teigė matanti NATO retorikos pokytį. Jos vertinimu, Aljansas neturėtų vien reaguoti, baimintis ar panikuoti, nes jo pajėgumai yra gerokai didesni už Rusijos.
Ekspertė mano, kad NATO pradeda aktyviau demonstruoti savo galimybes ir siunčia Maskvai signalą nebandyti „perlenkti lazdos“.
Amerikos kariuomenė Lietuvoje – svarbi, bet ne vienintelė atgrasymo dalis
E. Bajarūnas patikslino, kad generolas Aleksas Grinkevičius yra ir Amerikos pajėgų Europoje vadas, ir NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas. Ši dviguba pareigybė susiformavo nuo NATO įkūrimo ir Šaltojo karo laikų, o jos esmė – Amerikos pajėgų Europoje naudojimas kaip NATO pajėgų dalies.
Ambasadorius pritarė nuomonei, kad vien atsparumo stiprinimo nepakanka. Svarbu pasirengti atremti dezinformaciją, apsaugoti elektros sistemas ir reaguoti į dronų atakas, tačiau jeigu Rusija matys tik gynybinę reakciją, tai gali paskatinti ją tęsti provokacijas.
Jo teigimu, NATO ir Europos Sąjunga turi aiškiai įspėti, kad konkretūs Rusijos veiksmai sulauks atsako, kuris Maskvai kainuos finansiškai ir struktūriškai. Toks atsakas galėtų apimti papildomas sankcijas, dar didesnius finansinės veiklos Europoje apribojimus ir diplomatų išsiuntimą.
E. Bajarūno vertinimu, kol kas šio signalo perduodama tik pusė. Nors Amerikos karių buvimas Lietuvoje yra labai svarbus, ne mažiau reikšminga ir tai, kad Europa stiprintų savo karinius pajėgumus.
Jis išskyrė Europos komisarą Andrių Kubilių, kuris, pasak jo, plėtoja europinės gynybos, ypač gynybos pramonės, kryptį. Šie pajėgumai turėtų ne konkuruoti su NATO, o jį papildyti ir būti tiesiogiai integruoti į Aljanso veikimą.
Ambasadoriaus teigimu, būtina NATO ir Europos Sąjungos veiksmų sinchronizacija. NATO atlieka karinių pajėgumų vaidmenį, o Europa yra stipri sankcijų, ekonomikos ir energetikos srityse. Būtent šiose srityse, kuriose Europa yra sukūrusi reguliavimą, ji gali daryti didžiausią spaudimą Rusijai.
Jis taip pat pabrėžė, kad sankcijos, prie kurių prisideda ir kurias inicijuoja Lietuva, yra europinės. Todėl atskirų NATO ir Europos Sąjungos sistemų kūrimas nėra tikslas – svarbiausia, kad Europos veiksmai papildytų karinį Aljanso potencialą.
Amerikos karių atvykimą į Lietuvą E. Bajarūnas pavadino svarbia žinia, kurią prezidentas Gitanas Nausėda anonsavo. Pasak jo, Rusijai reikšminga žinoti, kad šalia vokiečių ir kitų NATO pajėgų Lietuvoje, netoli Pabradės, bus ir Amerikos karių. Tai turėtų tapti svarbia atgrasymo priemone.
Vis dėlto, jo teigimu, be europinio dėmens būtų atlikta tik pusė darbo. Vokietijos pajėgų buvimas Lietuvoje jau yra nuolatinis ir visiškai integruotas į šalies struktūras, todėl tai taip pat yra reikšmingas atgrasymo veiksnys.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.