Per spalio 9 d. vykusį pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu Vladimiras Putinas dar kartą aptarė galimybę lapkričio 18–19 d. Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu surengti trišales derybas su Xi Jinpingu. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“.
Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi vadinamosios „naujosios Jaltos“ – derybų, per kurias didžiosios valstybės pasidalytų įtakos sferas, kaip tai buvo daroma 1945 m. konferencijoje. „Agentstvo“ rašo, kad Maskva Europos saugumo tvarką siekė peržiūrėti dar iki invazijos į Ukrainą.
2021 m. gruodžio 17 d., likus nedaug laiko iki įsiveržimo, Rusija Vakarams pateikė ultimatyvius reikalavimus, tačiau jie buvo atmesti.
Šie reikalavimai rodo, kad vien Ukrainos karo baigtis neišspręstų visų Maskvos keliamų klausimų:
- NATO plėtros sustabdymas. Rusija reikalavo teisiškai įpareigojančios garantijos, kad aljansas niekada nepriims Ukrainos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.
- Karinės infrastruktūros atitraukimas. Maskva siekė, kad visos NATO pajėgos, ginkluotė ir karinė infrastruktūra būtų išvestos iš valstybių, įstojusių į aljansą po 1997 m. gegužės mėnesio. Tai apimtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Balkanų valstybes.
- Operacijų ribojimas. Reikalauta nutraukti NATO karinę veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.
- Raketų dislokavimo draudimas. Rusija norėjo uždrausti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimą vietose, iš kurių jos galėtų pasiekti kitos šalies teritoriją.
- Branduolinio ginklo apribojimai. Maskva reikalavo uždrausti branduolinio ginklo laikymą už nacionalinių valstybių teritorijų ribų. Tai reikštų ir JAV branduolinių ginklų, laikomų Europoje pagal dalijimosi su sąjungininkais principą, išgabenimą.
Maskvos planas – grįžti prie įtakos sferų
Su šia iniciatyva susipažinusio buvusio Rusijos žvalgybos darbuotojo teigimu, V. Putinas trišaliam formatui priskiria didelius, nors ir sunkiai įgyvendinamus lūkesčius. Jis norėtų susitikimą paversti antrąja Jaltos konferencija, kurioje Rusija, JAV ir Kinija perskirstytų pasaulio įtakos zonas.
Maskva pasiūlė derybas surengti APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste. Pasiūlymas Pekinui perduotas diplomatiniais kanalais. WSJ šaltiniai nurodo, kad Kinija neprieštarautų susitikimui, jei jam pritartų D. Trumpas.
JAV prezidentas kol kas nėra davęs sutikimo, tačiau, kaip teigė aukštas JAV pareigūnas, idėją gali paremti dėl galimybės užbaigti karą. Toks formatas vyktų nedalyvaujant Ukrainai ir jos Europos sąjungininkėms.
Derybų galimybę patvirtino ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pirmadienį „Reuters“ jis sakė, kad apie susitikimą buvo kalbama, tačiau neaišku, ar dėl jo jau pasiektas galutinis susitarimas. Pasak jo, prezidentas aiškiai nori Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas WSJ teigė, kad kol kas nėra aiškumo nei dėl paties susitikimo, nei dėl jo darbotvarkės. Vis dėlto, anot jo, visos trys valstybės pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę.
Maskva reikalavimus kartoja jau ne vienus metus
2021 m. gruodį Rusija JAV ir NATO perdavė sutarčių dėl „saugumo garantijų“ projektus. Juose buvo reikalaujama teisiškai uždrausti tolesnę aljanso plėtrą, įskaitant Ukrainą ir kitas buvusias SSRS respublikas, sustabdyti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze bei Centrinėje Azijoje ir grąžinti karinių pajėgų išdėstymą Europoje į 1997 m. buvusią padėtį.
NATO atsisakė užverti duris naujoms narėms ir pasiūlė svarstyti ginkluotės kontrolės bei rizikos mažinimo klausimus. V. Putinas pareiškė, kad į Rusijos reikalavimus buvo sureaguota neigiamai. 2022 m. vasario 24 d., skelbdamas apie įsiveržimą į Ukrainą, jis teigė, kad Maskva tris dešimtmečius bandė susitarti su Vakarais, tačiau esą susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
2024 m. birželį per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas pasiūlė kurti naują Eurazijos saugumo sistemą ir palaipsniui mažinti „išorės valstybių“ karinį buvimą regione. 2025 m. gegužę jis dar kartą pareikalavo raštiškų garantijų, kad NATO nesiplės, įskaitant į Sakartvelą, Moldovą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos įtakos respublikas.
2026 m. rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad Europos saugumo klausimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo, o pokyčiai po SSRS žlugimo vyko Rusijai pritariant. Jo teigimu, visa, kas neatitinka šių susitarimų, prieštarauja Maskvos interesams.
Trišalio susitikimo idėja buvo iškelta dar iki spalio pokalbio. Rugsėjo 1 d. Jurijus Ušakovas pranešė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė dvišalį viršūnių susitikimą. Rugsėjo 9 d. D. Peskovas patvirtino, jog V. Putinas šį klausimą aptarė su D. Trumpu. Spalio 1 d. Valdajaus forume V. Putinas sakė esąs „tik už“, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia reikia nustatyti darbotvarkę. Iki šiol konkreti susitikimo programa nebuvo suderinta.
Vašingtono ir Maskvos santykiai keičiasi
„Naujosios Jaltos“ idėja iškilo tuo metu, kai peržiūrimi JAV ir Rusijos santykiai. Per pastarąsias savaites Jungtinės Valstijos:
- po spalio 9 d. D. Trumpo pokalbio su V. Putinu leido prekiauti rusišku dyzelinu;
- sustabdė naujų sankcijų, numatytų rugsėjį priimtame įstatyme, įvedimą;
- reikalauja, kad Kyjivas nutrauktų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas;
- aptarinėjo galimus sandorius dėl „Lukoil“ užsienio turto ir JAV investuotojo dalyvavimo „Nord Stream“ projektuose, taip pat galimybę atšaldyti Rusijos turtą;
- veda derybas dėl galimo Europos grįžimo prie rusiškų energijos išteklių pirkimo.
Apžvalgininkas: tai būtų „pralaimėtojų Jalta“
Rusijos apžvalgininkas Valerijus Paniuškinas teigia, kad net ir įvykus trijų lyderių susitikimui jis būtų panašesnis į „pralaimėtojų Jaltą“. Jo vertinimu, 1945 m. JAV, Didžioji Britanija ir SSRS į konferenciją atvyko jau pasiekusios strateginių pergalių, o dabartinės Rusija, JAV ir Kinija negali savęs laikyti dominuojančiomis pasaulio galiomis.
„The Moscow Times“ cituojamas žurnalistas priminė, kad 1945 m. vasario Jaltos konferencijoje visos trys šalys jau buvo neabejotinai laimėjusios karą. Didžioji Britanija atlaikė precedento neturėjusį Londono bombardavimą, atkovojo Afriką ir pasiekė visišką pranašumą ore bei jūroje. JAV užkariavo Ramųjį vandenyną, užėmė pusę Italijos ir baigė kurti atominę bombą. Sovietų Sąjunga buvo praradusi ketvirtadalį savo teritorijos, tačiau ją susigrąžino ir užėmė trečdalį Europos.
Anot V. Paniuškino, tuo metu sąjungininkai jau buvo nugalėję vermachtą – pažangiausią 1940-ųjų karo mašiną. Jalta buvo tikrų nugalėtojų ir realių galybių susitikimas. Kiekviena iš jų galėjo pretenduoti į pasaulinį viešpatavimą, tačiau tokia pergalė bet kuriai valstybei būtų kainavusi per brangiai. Dabartinė situacija, jo manymu, visiškai kitokia.
Apžvalgininkas taip pat pažymėjo, kad per laiką, per kurį Josifo Stalino kariuomenė pasitraukė iki Volgos, o vėliau pasiekė Vyslą ir Oderį, V. Putino pajėgos nesugebėjo užimti nei Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko, nei Malaja Tokmačkos kaimo Zaporižios srityje.
Jo teigimu, „anekdotinis pasaulio valdovas“ veikiausiai nenorėtų prisiminti ir pralaimėjimo Sirijoje, beveik nulinio Rusijos ekonomikos augimo bei eilių prie degalinių, atsiradusių dėl sąstingio. Kraujo, pasak autoriaus, pralieta daug, tačiau Rusija savo planų neįgyvendino.
V. Paniuškinas priminė, kad JAV taip pat nesugebėjo nugalėti Irano ir nesuvaldė padėties Afganistane. Nors tai vyko ne D. Trumpo prezidentavimo metu, jo vertinimu, akivaizdu, kad stipriausia pasaulio kariuomenė sunkiai susidoroja su ginkluotais priešininkais.
Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną, tačiau vėliau atsitraukė – sala pasirodė neįveikiama.
Apibendrindamas V. Paniuškinas teigė, kad tai būtų pasaulio lyderių, kurių kariuomenės nesugebėjo nugalėti gerokai silpnesnių varžovų, konferencija. Todėl, jo vertinimu, tokia Jalta būtų „šiaip sau“.