Vytarą Radzevičių domina žmonės, miesto šurmulį iškeitę į gyvenimą kaime, nes pats yra patyręs tokį pokytį. Todėl šįkart TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ jis lankysis pas Martyną – buvusį didžėjų, kadaise gyvenusį Užupyje. Šiandien Martyno kasdienybė visiškai kitokia: jis įsikūrė kaime ir čia puoselėja neįprastą ūkį.
Vytaras apsilankys Martyno auginamų kanapių ūkyje. Vedėjas pastebės, kad šis augalas visuomenėje vis dar apipinamas nepagrįstomis nuostatomis, todėl svarbu paneigti įsigalėjusius mitus.
Pasak V. Radzevičiaus, išgirdus žodį „kanapės“ pokalbyje dažnai atsiranda keistas atspalvis, nors tai yra tradicinis senovinis lietuviškas augalas, naudotas kaip techninė kultūra, o ne svaiginimuisi ar nusiraminimui. Jo pritaikymo galimybės, anot vedėjo, apima viską nuo drabužių ir virvių iki maisto bei statybų.
Martynas pasakos, kad jo auginamos kanapės daugiausia naudojamos maisto ir medicinos pramonėje. Augalų žiedynuose kaupiasi vertingi kanabinoidai (CBD), o sėklos pasižymi didele maistine verte. Vytaras taip pat pamatys, kaip prižiūrimas ūkis: norint užauginti didesnius žiedus ir apsaugoti augalus nuo pelėsio, lapus reikia nuolat retinti, kad geriau cirkuliuotų oras.
Laidos vedėjo lauks ir neįprasta degustacija. Martynas jį pavaišins fermentuotu kanapių žiedų gėrimu, išsiskiriančiu ryškia spalva ir itin sodriu aromatu.
Laidoje bus atkurtas ir senovinis geležies lydymo procesas. Vytaras prisipažins, kad kasinėdamas savo sodybos teritoriją ne kartą aptiko senų, surūdijusių geležinių daiktų, tačiau pats jų gamybos būdas iki šiol jam kėlė klausimų.
Vedėjas prisimins radęs įvairių surūdijusių vyrių ir kitų geležinių detalių. Nors žinoma, kad Lietuvoje geležis nuo seno buvo išgaunama iš lydomos rūdos, jam buvo sunku įsivaizduoti, kaip šis procesas vykdavo, nes pirmiausia įsivaizduodavo didžiules krosnis. Atsakymų jis ieškos pas senąjį amatą išmanančius meistrus.
Su archeologu Gvidu ir jo komanda Vytaras stebės, kaip specialioje krosnyje – rudnelėje – atkuriamas senovinis geležies lydymas. Procesas truks visą dieną, o vedėjas iš arti pamatys, kiek žinių, kruopštumo ir kantrybės reikia, kad iš rūdos būtų gautas metalas.
Meistrai paaiškins, kad krosnyje būtina palaikyti bent 1300 laipsnių temperatūrą. Naudojant specialų termometrą, ji kartais pakyla iki 1500 laipsnių ar net šiek tiek aukščiau.
Įtampa pasieks kulminaciją, kai po ilgo laukimo bus išardyta krosnis ir iš jos išimtas įkaitęs metalo lydinys.
V. Radzevičius šį momentą apibūdins kaip ypatingą laukimą, kai visi susirenka prie rudnelės ir stebi, ar metalą pavyks išgauti. Galiausiai žarojantis metalo gabalas iškeliamas tarsi trofėjus, o šis primityviomis senovinėmis priemonėmis atlikto darbo rezultatas tampa tikra proceso šventės kulminacija.
Be istorinių atradimų ir netikėtų patirčių, laidoje bus ir kasdieniškų sodybos darbų. Vytaras parodys gausių pusryčių receptą, tvarkysis kieme ir iš pagrindų perrūšiuos savo dirbtuvėse per daugelį metų sukauptus nenaudojamus daiktus.
Laida „Vytaro ferma“ rodoma pirmadieniais, 20 val. per TV3.