Opozicinių konservatorių ir liberalų siūlymą nustatyti valdžios sektoriaus skolos ribą kritikuojantis premjeras Mindaugas Sinkevičius neatmeta galimybės dėl tokio politinio susitarimo tartis. Vis dėlto, jo teigimu, tuomet reikėtų riboti ne tik skolą, bet ir deficitą bei viešojo sektoriaus išlaidų augimą.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu M. Sinkevičius sakė, kad diskusija turėtų apimti tris rodiklius: valstybės skolos dydį, išreikštą procentais, deficitą ir metinį viešojo sektoriaus išlaidų didėjimą. Tik tokiu atveju, anot jo, būtų galima svarstyti skolos ribos nustatymą.
Premjeras taip pat teigė manantis, kad toks susitarimas Europos Sąjungos kontekste tikriausiai būtų anomalija. Jis sakė nežinantis kitų šalių, kurios būtų dėl to susitarusios, ir abejojo, ar toks sprendimas būtų tvarus.
Liberalai ir konservatoriai šią savaitę įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad valstybės skola negalėtų viršyti 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Konservatorius Mindaugas Lingė, klausdamas premjero nuomonės apie partijų susitarimą nedidinti valstybės skolos, atkreipė dėmesį į augančias jos aptarnavimo išlaidas. Pasak jo, jau dabar tam skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų, o 2030 metais ši suma gali pasiekti 2 mlrd. eurų.
M. Sinkevičius atsakė, kad susitarimų galima turėti daug, tačiau svarbiausia jų laikytis, ir priminė ankstesnius politinius susitarimus.
Premjeras opozicijos siūlymą inicijuoti susitarimą dėl skolos ribos pavadino naujo pobūdžio reiškiniu. Jo vertinimu, opozicija siekia susitarimo, kuris valdantiesiems nustatytų fiskalinius suvaržymus ir apribotų galimybes lanksčiai reaguoti į situaciją.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad neįmanoma iš anksto žinoti, kokios krizės ateityje gali ištikti valstybę. Jis taip pat priminė partijų pažadą didinti švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus – šis įsipareigojimas, pasak premjero, iš dalies lemia dabartinį deficito dydį.