Lietuvoje kasmet parduodama apie 20–22 tūkst. tonų alyvos, tačiau perdirbėjams perduodama tik dalis panaudotų jos likučių. Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) atkreipia dėmesį, kad prasidėjus šildymo sezonui dalis alyvos atliekų gali būti deginama autoservisų, garažų ar gyvenamųjų namų krosnyse.
Nors panaudotą alyvą buitiniuose šildymo įrenginiuose deginti draudžiama, kai kurie gyventojai ir įmonės ją renkasi kaip pigesnį kurą. Taip į aplinką gali patekti pavojingos medžiagos, įskaitant sunkiuosius metalus.
Šildymui įsigaliojo nauji ribojimai
Šis šildymo sezonas prasidėjo jau galiojant sugriežtintiems reikalavimams. Nuo gegužės 1 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, taip pat Birštone, Druskininkuose, Neringoje bei Palangoje buitiniam šildymui nebeleidžiama naudoti kietojo iškastinio kuro – akmens anglies, lignito ir durpių.
Pakoreguota ir šildymo sezono trukmė: pagal naują tvarką jis prasideda spalio 1-ąją ir baigiasi balandžio 30-ąją. Tai nereiškia, kad visuose pastatuose šildymas įjungiamas tomis pačiomis dienomis, nes sprendimą lemia oro sąlygos ir konkreti pastato šildymo sistema.
GIA teigimu, šalia iškastinio kuro naudojimo reikėtų daugiau dėmesio skirti ir neteisėtam panaudotos automobilių alyvos deginimui. Užuot perduota teisėtiems atliekų tvarkytojams, ji gali būti panaudojama patalpoms šildyti.
Oficiali statistika pateikia kitokį vaizdą
GIA nurodo, kad kasmet surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis alyvos atliekų. Vis dėlto naujausi vieši Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo kitokius skaičius.
2024 metais į Lietuvos rinką pateko 27 270 tonų alyvos, o jos atliekų surinkta 12 402 tonos. Tai sudarė 45,5 proc. tais metais parduoto kiekio. Iš viso panaudota, perdirbta arba eksportuota 8441 tona alyvos atliekų, arba 33,1 proc. rinkai pateikto kiekio.
Ši statistika neatskleidžia, kur atsidūrė visa likusi alyva. Be to, per vienus metus parduotas alyvos kiekis nebūtinai sutampa su tuo pačiu laikotarpiu susidariusių atliekų kiekiu. Todėl vien pagal surinkimo duomenis neįmanoma nustatyti, kiek alyvos sudeginama krosnyse ar pašalinama kitais netinkamais būdais.
Vis dėlto asociacija pabrėžia, kad didelė dalis panaudotos automobilių alyvos susidaro autoservisuose, todėl jų veiklos priežiūra yra ypač svarbi. GIA vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė teigia, kad autoservisai turėtų tinkamai deklaruoti veiklą, atliekas perduoti teisėtiems tvarkytojams ir nenaudoti jų patalpoms šildyti.
Degindami alyvą į aplinką išleidžia sunkiuosius metalus
Variklyje naudojama alyva laikui bėgant praranda pradines savybes, o joje kaupiasi teršalai, degimo produktai ir metalo dalelės. Deginant tokią alyvą įprastose krosnyse ar buitiniuose katiluose, į aplinką gali patekti žmogaus sveikatai pavojingų junginių.
Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad degant panaudotai alyvai gali išsiskirti kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas ir kiti sunkieji metalai. Kartu su užterštu oru jie gali patekti į žmogaus organizmą ir jame kauptis.
Tinkamai surinkta alyva gali būti perdirbama. Iš jos, pašalinus teršalus ir kitus nepageidaujamus junginius, gaminama bazinė alyva, naudojama naujiems tepalams ir hidraulinėms alyvoms. A. Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, iš vieno litro panaudotos alyvos galima susigrąžinti apie 90 proc. pakartotinai panaudojamos žaliavos.
Kaip tinkamai atsikratyti alyvos?
Alyvos atliekų negalima pilti į kanalizaciją, mesti į buitinių atliekų konteinerius ar deginti šildymo įrenginiuose.
Jei alyva automobilyje pakeičiama autoservise, už jos sutvarkymą atsako paslaugą suteikusi įmonė. Servisas negali grąžinti panaudotos alyvos automobilio savininkui – privalo ją perduoti teisę tvarkyti tokias atliekas turinčiai įmonei.
Automobilio savininkai, alyvą keičiantys patys, gali ją nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas ir leidžiamą kiekį.
Panaudotos alyvos taip pat negalima maišyti su aušinimo, stabdžių ar kitais automobilio skysčiais, nes priemaišos apsunkina jos perdirbimą.