Atsakomybę už spalio pradžioje Latvijos ir Baltarusijos pasienyje įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo kaukėti ginkluoti asmenys, prisiėmė grupuotė „Juodieji rusai“ (rus. „Черные русы“). Nors Aleksandras Lukašenka šią situaciją galėtų aiškintis tiesiogiai su Rusijos institucijomis, jis pasirinko kitą kelią – pateikė savo versiją ir apkaltino kaimynus. Analitikai neatmeta, kad grupuotė gali būti Baltarusijos ir Rusijos specialiųjų tarnybų hibridinėms operacijoms naudojama priedanga.
Naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją ginkluoti kaukėti vyrai mėgino iš Baltarusijos į Latviją pervesti 20 nelegalių migrantų. Latvijos kariams užkirtus kelią, nepažįstami asmenys jiems grasino ginklais. Po kelių valandų jie sugrįžo ir vis dėlto pateko į Europos Sąjungos valstybės teritoriją, skelbia „Belsat“.
Vėliau buvo pranešta, kad įsibrovėliai sugadino elektros paskirstymo spintą ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras. Portalas LSM nurodė, kad atsakomybę už šiuos veiksmus prisiėmė tik rugsėjį internete pasirodžiusi ir iki tol mažai kam žinoma grupuotė „Juodieji rusai“.
Spalio 7 d. ji paskelbė vaizdo įrašą. Jame balaklavą ir akinius dėvintis vyras, prisistatęs šaukiniu Nemanas, buvo pristatytas kaip grupuotės atstovas. Jis kalbėjo apie sienos su Latvija kirtimą ir konfliktą su Latvijos kariais.
Nemanas teigė, kad trijų aktyvistų grupė naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją kirto sieną Kraslavos savivaldybės Kaplavos seniūnijoje ir susirėmė su Latvijos kariais. Anot jo, vėliau grupė dar kartą pateko į Latvijos teritoriją prie Matuliškių kaimo, pagrobė stebėjimo kameras, sugadino įrangą ir liko nepastebėta.
Jis taip pat pagrasino naujomis diversijomis prie Baltarusijos sienos su kitomis valstybėmis. Anot Nemano, įvykis esą buvo tik Latvijos patikrinimas, kurio ši šalis neišlaikė. Jis teigė, kad panašių veiksmų bus ir kituose sienos ruožuose, o Europos Sąjungą ir NATO pavadino kolosu molinėmis kojomis, kuris sugrius po pirmojo grupuotės smūgio.
„Telegram“ kanalas „Juodieji rusai“ buvo įkurtas rugsėjo 23 d., iš pradžių jis vadinosi kitaip. Maždaug tuo pačiu metu pradėta aktyviai pildyti ir „TikTok“ paskyra, kurioje per trumpą laiką paskelbta dešimtys vaizdo įrašų. Juose buvo naudojami Aleksandro Lukašenkos pareiškimai, skelbiama informacija apie Baltarusijos pratybas, bendrus karinius renginius ir tariamą Vakarų grėsmę.
Vis dėlto grupuotė savęs tiesiogiai su Baltarusija nesieja, o jos interneto svetainė registruota Rusijos domeno zonoje.
Viename iš pareiškimų teigiama, kad judėjimas nesulaukia nurodymų iš valdžios viršūnės, esą buria liaudies judėjimą, rengia savanorius ir veikia teisėsaugos struktūrose bei darbo kolektyvuose. Skelbta, kad jį remia patriotai, veteranai ir darbo žmonės.
Darinys taip pat deklaravo siekį užtikrinti visišką pietinių žemių karinį pavaldumą, griežtą denacifikaciją ir, kaip teigta, suklaidintos ukrainiečių tautos grąžinimą į bendrą šeimą per bendrą pergalę.
Rugsėjo pabaigoje grupuotė paskelbė kurianti rezervą, kuris esą galėtų ginti bendrą tėvynę. „Telegram“ kanale pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kaukėti ginkluoti vyrai miške treniravosi veikti mažomis grupėmis ir priešintis bepiločių orlaivių atakoms šiuolaikinio mūšio sąlygomis. Tvirtinta, kad mokymams vadovavo realios kovinės patirties turintys instruktoriai.
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartsas pareiškė abejojantis, kad „Juodieji rusai“ apskritai egzistuoja kaip savarankiška grupuotė. Jo vertinimu, prie Baltarusijos ir Rusijos sienų vykstantys procesai yra specialiųjų tarnybų darbas, nes nepriklausomas tokio pobūdžio judėjimas abiejose valstybėse praktiškai neįmanomas.
J. Sartsas mano, kad šia operacija siekiama sustiprinti visuomenės emocinę reakciją, ypač tarp žmonių, kurie nerimauja dėl padėties regione. Jis taip pat neatmetė, kad Baltarusija mėgina sudaryti įspūdį, jog su įvykiais nesusijusi. Pasak jo, tai yra tiesiogiai su Baltarusijos ir Rusijos valdžia susijusi informacinė operacija.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Baltarusijos pabėgėlis, karo žurnalistas Dmitrijus Galko. Jis teigia, kad neaišku, kiek ši grupuotė realiai egzistuoja, tačiau ji gali būti proksi struktūra, sukurta incidentams ir diversijoms prie sienos pridengti. Tokiu atveju atsakomybę būtų galima perkelti tariamai nepriklausomiems piliečiams.
D. Galko „Juoduosius rusus“ palygino su per Krymo okupaciją naudotais „žaliaisiais žmogeliukais“. Jo vertinimu, provokacijos gali tęstis ir eskaluotis, o grupuotė suteikia galimybę valdžiai neigti savo dalyvavimą.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos organizacijos kūrimo, siekiant įvykdyti itin sunkius nusikaltimus prieš taiką, Latviją ir Ukrainą. VDD dėl tyrimo interesų kol kas nepateikė išsamesnių komentarų.
Po incidento Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava įspėjo, kad Baltarusija turėtų suprasti, jog tokie veiksmai gali sukelti rimtesnių padarinių pačiai Baltarusijai.
Lukašenka pasirinko kaltinti Latviją, o ne aiškintis su Rusija
Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad ginkluotos grupės patekimas iš Baltarusijos į Latviją buvo pačios Latvijos inscenizacija. Jis tvirtino, kad tokia operacija negalėtų vykti be jo asmeninio pritarimo, tačiau su juo ji nebuvo derinta.
Baltarusijos vadovas neigė, kad jo šalis susijusi su įsiskverbimu į Latvijos teritoriją. Jo versija – Latvijos kariai esą sulaikė žmones su kaukėmis arba įstūmė į šalį migrantų grupę. Lukašenka tokį pasakojimą pavadino absurdišku.
Jo teigimu, Latvijos valdžia galėjo inscenizuoti ginkluotos grupės įsiskverbimą, kad gautų finansavimą iš Europos Sąjungos.
Tačiau toks pareiškimas, straipsnio autoriaus vertinimu, tik sustiprina įtarimus, kad už operacijos gali stovėti Rusijos arba Baltarusijos slaptosios tarnybos.
Tariamai grupuotei priklausančios svetainės adresas su .ru galūne oficialiai įregistruotas registre reg.ru. Nurodyta, kad domeną registravo privatus asmuo, pateikęs asmens dokumentą ir sumokėjęs mokestį bankiniu pavedimu.
Jeigu A. Lukašenka iš tiesų būtų įsitikinęs, kad tai Latvijos provokacija, jis galėtų kreiptis į Rusijos FSB ir paprašyti nustatyti, kas įregistravo svetainę, iš kurios sąskaitos atliktas mokėjimas ir kas organizavo šią veiklą. Be to, Rusijos tarnybos galėtų įsikišti ir išjungti, kaip teigiama, kenkėjišką bei Latvijos provokatoriams priklausantį puslapį – tam šiuo metu nebūtinai reikėtų teismo sprendimo.
Tačiau vietoje tokių veiksmų A. Lukašenka pasirinko tolesnę eskalaciją ir savo auditorijai pateikė dar vieną pasakojimą apie tariamą Vakarų puolimą.