Paveldėtas butas ar santaupos ne visada reiškia, kad paveldėtojui neliks jokių finansinių įsipareigojimų. Kai kuriais atvejais dar prieš sutvarkant paveldėjimo dokumentus reikia pasirūpinti kelių tūkstančių eurų mokesčiu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, už 100 tūkst. eurų vertės palikimą tam tikrais atvejais tektų sumokėti 3 350 eurų paveldimo turto mokesčio. Ar mokestis bus taikomas ir kokio dydžio jis bus, pirmiausia priklauso nuo palikėjo ir paveldėtojo giminystės ryšio.
Kada paveldimo turto mokestį reikia sumokėti?
Jeigu žmogus paveldi butą, tačiau neturi pinigų mokesčiui, situacija gali tapti sudėtinga. Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė aiškina, kad mokestį reikia sumokėti dar prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, taigi iki nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įforminimo.
Todėl įpėdinis, neturintis pakankamai lėšų, negali paprasčiausiai pirmiausia parduoti paveldėto būsto ir iš gautų pinigų sumokėti mokesčio. Nepateikus savivaldybės tarybos sprendimo dėl atleidimo nuo mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo, paveldėjimo įforminti nepavyktų.
Savivaldybės taryba gali mokestį sumažinti arba jo mokėjimą atidėti, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tam būtinas tarybos sprendimas.
Kas paveldimo turto mokesčio nemoka?
Vienodos vertės turtas, paveldėtas iš mamos ar tetos, gali būti apmokestinamas skirtingai. Lietuvoje artimiems giminaičiams taikoma išimtis, todėl net ir labai brangus paveldėtas turtas gali būti visiškai neapmokestinamas.
VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodo, kad mokestis netaikomas, kai turtą paveldi sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai ar seserys. Tokia pati lengvata taikoma įvaikiams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, globotiniams ir rūpintiniams.
Tačiau tetos, dėdės, pusbrolio ar draugo palikimui ši lengvata netaikoma. Saulė Dagilytė pažymi, kad šeimos nariams skirtos išimtys taikomos daugelyje šalių, bet kitur jos dažnai būna siauresnės: taikomi mažesni tarifai arba neapmokestinama tik nustatytos vertės turto dalis.
Kaip apskaičiuojamas mokestis?
Paveldimo turto mokestis skaičiuojamas ne nuo visos palikimo vertės. Apmokestinamąją vertę sudaro 70 proc. viso paveldėto turto vertės, iš jos dar pritaikius 3 tūkst. eurų neapmokestinamąją sumą.
Tarifas nustatomas pagal 70 proc. turto vertę prieš atimant 3 tūkst. eurų lengvatą. Kai ši vertė neviršija 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas. Jei ji didesnė, taikomas 10 proc. tarifas visai po lengvatos likusiai sumai.
VMI pateiktais pavyzdžiais, jeigu 70 proc. palikimo vertės nesiekia 3 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia net ir tuo atveju, kai artimųjų giminaičių lengvata netaikoma.
VMI duomenys: 2025 metais paveldėta turto už 132,54 mln. eurų
VMI duomenimis, 2025 metais užfiksuoto paveldėto turto vertė svyravo nuo 1 euro iki maždaug 2,85 mln. eurų. Nuo didžiausios vertės palikimo buvo apskaičiuotas 199 493 eurų mokestis.
Iš viso 2025 metais VMI duomenyse užfiksuoto paveldimo turto vertė siekė 132,54 mln. eurų. Mokėtojų skaičius beveik nepakito. Surinkta daugiau nei 2023 metais, tačiau mažiau nei 2024 metais. 2026 metų duomenys apima tik dalį metų.
VMI vadovo teigimu, nekilnojamojo turto ir kitų paveldimų objektų brangimas lemia, kad jų vertė vis dažniau viršija įstatyme nustatytas ribas. Tokiu atveju, pritaikius 5 arba 10 proc. tarifą, didėja ir surenkamo mokesčio suma.
Palikimai ateityje gali būti vertingesni
Paveldimo turto vertę gali didinti dvi aplinkybės: kylanti būsto ir kito turto kaina bei mažėjantis gimstamumas. Didesnės vertės turtą šeimose gali tekti dalyti mažesniam paveldėtojų skaičiui.
Dėl to ateityje paveldėjimo mokesčiai galėtų sudaryti didesnę valstybių pajamų dalį. 2024 metais paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai Europos Sąjungos ir EBPO šalyse vidutiniškai sudarė 0,4 proc. visų valdžios pajamų.
Vis dėlto tokie mokesčiai nėra populiarūs. EBPO apklausoje, atliktoje 27 šalyse, mažiau nei trečdalis respondentų turtingiausiems žmonėms taikomus paveldėjimo ir dovanojimo mokesčius įvertino kaip teisingus arba labai teisingus.
Finansų ministerija pokyčių kol kas nenumato
Naujienų portalui tv3.lt Finansų ministerija nurodė, kad Vyriausybės programoje paveldimo turto apmokestinimo pakeitimai nenumatyti.
Tačiau ministerija pabrėžia, kad, kaip ir vertinant kitus mokesčius, periodiškai svarbu patikrinti, ar sistema tebėra proporcinga ir atitinka jai keliamus tikslus. Vertinant paveldimo turto apmokestinimą, esą reikėtų atsižvelgti į turto vertės augimą, realią paveldimo turto struktūrą, paveldėtojų mokumą ir administracinę naštą.
Didesnio paveldimo turto mokesčio šalininkai jį sieja su teisingesniu mokestinės naštos paskirstymu, turto koncentracijos mažinimu ir neutralesniu poveikiu ekonomikos augimui.
Vis dėlto galimos papildomos pajamos priklausytų ne tik nuo paveldimo turto vertės. Reikšmės turėtų paveldėjimo apimtys, paveldėtojų struktūra, taikomos lengvatos, tarifai, turto vertinimo metodika ir gyventojų elgsena.
Pardavus paveldėtą būstą gali atsirasti GPM
Net ir tuo atveju, kai paveldint būstą paveldimo turto mokesčio mokėti nereikia, pardavus šį turtą gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), jeigu pardavimo pajamoms netaikoma atitinkama lengvata.
Pavyzdžiui, jeigu vaikai paveldi 100 tūkst. eurų vertės butą, dėl jiems taikomos lengvatos paveldimo turto mokesčio nemoka. Tačiau po metų būstą pardavus už 120 tūkst. eurų, GPM būtų skaičiuojamas ne nuo visos 120 tūkst. eurų sumos, o nuo 20 tūkst. eurų skirtumo tarp pardavimo ir paveldėjimo vertės.
Apmokestinamąją sumą gali sumažinti dokumentais pagrįstos ir įstatyme leidžiamos išlaidos, pavyzdžiui, privalomi mokėjimai notarui ar už turto registravimą.