Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiekė naują aukštumą: kas vyksta rinkoje

Vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Išankstiniais Europos Komisijos (EK) duomenimis, ji siekė 37,95 euro cento už kilogramą – tai yra 5 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Rugpjūtį už kilogramą pieno vidutiniškai mokėta 36,1 euro cento, liepą – 35,4, o birželį – 34,8 euro cento. Taigi, palyginti su birželiu, kai kaina buvo žemiausia, rugsėjį ji padidėjo maždaug 9 proc.

ES pieno sektoriuje taip pat fiksuojamas gamybos augimas. Sausį–liepą į Europos Sąjungos pienines pristatyta 3,3 proc. daugiau karvių pieno nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per tą patį laiką nugriebto pieno miltelių gamyba išaugo 10 proc., sviesto – 8,5 proc., fermentuotų produktų – 4,9 proc., o sūrio – 3,5 proc.

Tarptautinio pieno rinkos portalo CLAL duomenimis, sausį–rugpjūtį pieno pristatymai į pienines Slovakijoje padidėjo 7,8 proc., Čekijoje – 3,9 proc., Lenkijoje – 2,3 proc., Lietuvoje – 0,7 proc. Kitose regiono valstybėse pokyčiai buvo priešingi: Rumunijoje pieno kiekis sumažėjo 11,6 proc., Estijoje – 11 proc., Latvijoje – 3 proc.

Pasaulinėje pieno produktų rinkoje kainos judėjo skirtingomis kryptimis. Pieno milteliai brango, tačiau kai kurių kitų produktų kainų indeksai traukėsi.

Spalio 6 dieną vykusiame „Global Dairy Trade“ aukcione bendras pieno produktų kainų indeksas pakilo 1,2 proc. Didžiausias augimas užfiksuotas nugriebto pieno miltelių kainų indekse – jis padidėjo 4,3 proc. Nenugriebto pieno miltelių indeksas ūgtelėjo 1,2 proc.

Vis dėlto sviesto kainų indeksas sumažėjo 0,3 proc., bevandenių pieno riebalų – 1,1 proc., o čederio – 3,7 procento.

„Rabobank“ vertina, kad pieno miltelių ir baltyminių produktų perspektyvos šiuo metu yra geresnės nei pieno riebalų ir sūrio.

Banko prognozėje nurodoma, kad pagrindiniuose pieną eksportuojančiuose regionuose gamybos augimas antrąjį šių metų pusmetį lėtės. Ketvirtąjį ketvirtį gamyba gali šiek tiek sumažėti, o 2027 metų pirmąjį pusmetį turėtų išlikti beveik nepakitusi.

Tokį vertinimą „Rabobank“ grindžia mažėjančiomis gamintojų maržomis, brangstančiais pašarais, energija, trąšomis ir transportavimu, taip pat su oro sąlygomis susijusia rizika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *