Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų daugiausia neigiamos žiniasklaidos dėmesio teko finansų ministrui Taurimui Valiui, teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Tai atskleidė žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė.
Įmonės duomenų strategas Linas Spėčius nurodė, kad šie ministrai buvo kritikuojami dažniausiai, ilgą laiką ir dėl asmeniškai su jais siejamų klausimų. Kritika taip pat sklido iš autoritetingų šaltinių – prezidento, koalicijos partnerių ir ministrų kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
Didžiausią smūgį reputacijai sudavė pasikartojantys konfliktai
T. Valio reputaciją apsunkino dar prieš suformuojant Vyriausybę kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Vėliau neigiamą foną stiprino užsitęsęs 2027 metų biudžeto derinimas, planai biudžeto svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas ir konfrontacinis bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdį labiausiai paveikė konfliktas su Kalėjimų tarnybos vadovu. Prie neigiamos reakcijos prisidėjo ir profesinių sąjungų išreikštas nepasitikėjimas ministre dėl ilgai neišspręstų sistemos problemų.
R. Popovienės iššūkiai išryškėjo liepą ir rugpjūtį, kai kilo ginčas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) kartelės bei prezidento veto. Rugsėjį prezidentas viešai kėlė klausimą, ar ministrė realiai sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Vėliau kritikos fone atsidūrė mokytojų atlyginimai ir informacija apie ministrės sutuoktinio darbą Raudondvario dvare.
Premjeras žiniasklaidoje minėtas gerokai dažniau
Analizė parodė, kad daugiausia publikacijų per tiriamą laikotarpį buvo skirta premjerui Mindaugui Sinkevičiui – jis paminėtas 17 tūkst. 470 publikacijų. Tai 2,5 karto daugiau nei daugiausia dėmesio iš ministrų sulaukusiam krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, kuris paminėtas 6674 kartus.
Palankų M. Sinkevičiaus įvaizdį kūrė pranešimai apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių buvimą Lietuvoje bei bendradarbiavimą su NATO. Kita vertus, premjeras kritikuotas dėl 3,8 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, degalų kainų valdymo, istorijos apie žmonos įdarbinimą Raudondvario dvare, užsitęsusio disertacijos vertinimo ir viešosios komunikacijos klaidų.
R. Kauno vertinimai buvo nevienareikšmiai. Jo įvaizdį gerino Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Tuo pat metu jį silpnino Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir gyventojų perspėjimo spragos.
Po R. Kauno pagal publikacijų skaičių rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – 5140 publikacijų – ir finansų ministras T. Valys, paminėtas 4908 kartus.
M. Katelynas išsiskyrė griežta komunikacija migracijos bei sienos apsaugos temomis. Vis dėlto jo reputaciją paveikė konfliktas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo ir pareigūnų atlygio klausimas.
L. Spėčiaus vertinimu, ministras gebėjo aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos poveikį mažino iki galo neatsakyti klausimai, ar priimami sprendimai yra finansiškai ir instituciškai pagrįsti.
Trys ministrai sulaukė palankiausių vertinimų
Palankiausiai žiniasklaidoje buvo vertinami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšui buvo naudinga komunikacija apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas teigiamai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros. K. Budrio įvaizdį stiprino pastangos išsaugoti JAV karių rotaciją, parama Ukrainai, siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija.
L. Spėčius pabrėžė, kad per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų kritikos neišvengė nė vienas ministras. Ilgalaikis neigiamas fonas paprastai susiformuodavo tuomet, kai problemos kartodavosi, buvo siejamos su ministro kompetencija, o kritiką išsakydavo prezidentas, koalicijos partneriai ar kuruojamų sričių atstovai. Reputacinę žalą dar labiau didino gynybinė, konfrontacinė arba nenuosekli reakcija, o ją mažino greitai priimti sprendimai ir konkretūs rezultatai.
Tyrimas apėmė liepos 14–spalio 21 dienas ir 450 žiniasklaidos kanalų. Per šį laikotarpį buvo paskelbti 45 tūkst. 448 pranešimai.