Christa Pike tapo pirmąja Jungtinėse Valstijose nuteistąja, kuri pabudo po nepavykusios egzekucijos. Dabar ji gydoma Nešvilio ligoninėje, kur, pasak advokatų, jau kalba ir vaikšto. Šis atvejis šalyje vėl įžiebė diskusijas apie mirties bausmę.
Egzekucijų vykdymą apsunkina ne tik vaistų trūkumas. Kai kurios farmacijos bendrovės draudžia jų preparatus naudoti žudymui, o medicinos darbuotojai taip pat vengia dalyvauti atliekant mirtinas injekcijas. Teisininkė Serene Singh pabrėžia, kad klaidų gali pasitaikyti ir naudojant kitus metodus, įskaitant elektros kėdę ar sušaudymą.
Po egzekucijos pabudusi moteris pradėjo vaikščioti
Nešvilio ligoninėje gydoma Ch. Pike atsigavo po žlugusios egzekucijos. Jos advokatas Randy Spivey teigė, kad moteris po palatą vaikšto ir bendrauja, tačiau patiria didelį kognityvinį sutrikimą.
Anot advokato, pirmieji jos žodžiai buvo klausimai, kur ji yra ir kas yra šalia. Ch. Pike taip pat norėjo sužinoti, kas nutiko, teiravosi apie savo komandą ir aukos šeimą. R. Spivey mano, kad moteris dėl susiklosčiusios situacijos yra pikta ir sutrikusi.
Nešvilio teismas patenkino Ch. Pike gynėjų prašymą išsaugoti visus su egzekucija susijusius įrodymus. Teisėja I’Ashea Myles nurodė surinkti ne tik elektroninius laiškus ir medicinos priemones, bet ir po procedūros likusias šiukšles.
Teisėja pabrėžė, kad turi būti imtasi ypatingų atsargumo priemonių, jog nebūtų prarasta, išmesta ar netyčia ištrinta jokia su byla galinti būti susijusi informacija.
Rugpjūtį Ch. Pike advokatai, remdamiesi sunkiai randamų venų problema, prašė mirtiną injekciją pakeisti pakorimu. Maždaug prieš 200 metų toks metodas buvo pritaikytas paskutinei Tenesyje mirties bausme nuteistai moteriai. Amerikos žiniasklaida taip pat skelbė, kad pati Ch. Pike norėjo būti sušaudyta.
Valstija prašymą pakeisti egzekucijos būdą atmetė, nors ekspertas buvo patvirtinęs, kad mirtina injekcija jai gali tapti kankinančia bausme.
S. Singh teigimu, nėra tobulo egzekucijos metodo. Kai kurios valstijos mano, kad sušaudymas ar kiti būdai yra tikslesni ir suteikia mažiau galimybių klaidai, tačiau bet kuri egzekucija gali žlugti dėl daugybės priežasčių.
Egzekucijų vykdymą vis dažniau lydi nesklandumai
Kai kuriose JAV valstijose iki šiol teisėti keli mirties bausmės būdai: mirtinas elektros šokas, sušaudymas ir azoto dujos. 15-oje valstijų nuteistieji gali pasirinkti, kaip bus įvykdyta egzekucija.
Misūryje ir Oklahomoje nustatyta alternatyvų seka: jei neįmanoma panaudoti mirtinos injekcijos, pirmiausia pasirenkamos azoto dujos, vėliau – elektros kėdė, o galiausiai – sušaudymas. Vis dėlto tokia sistema neužkerta kelio nesėkmėms.
S. Singh teigė, kad nepavykusios egzekucijos nėra tokios retos, kaip galėtų atrodyti. Viena iš problemų – vaistų gavimas, nes jų gamintojai, dažnai įsikūrę Europoje, gali atsisakyti, kad preparatai būtų naudojami egzekucijoms.
Maždaug 100 iš beveik 4 tūkst. Jungtinėse Valstijose sertifikuotų farmacijos bendrovių draudžia savo vaistus naudoti egzekucijoms. Tačiau dauguma tokių įmonių šio draudimo nėra įvedusios.
Taip pat trūksta žmonių, galinčių vykdyti egzekucijas. Amerikos medikų ir anesteziologų asociacijos draudžia gydytojams dalyvauti atliekant mirtinas injekcijas, o už šio draudimo pažeidimą medikams gali būti atimta licencija.
Oficialiai adatą į nuteistojo veną įbeda žemesnio lygio medicinos specialistas, pavyzdžiui, karo felčeris ar greitosios pagalbos padėjėjas. Tačiau dėl įslaptintų šių darbuotojų tapatybių praktiškai neįmanoma patikrinti, kas tiksliai atlieka procedūrą.
S. Singh teigimu, nepavykusių egzekucijų kontekste visuomenė vis dažniau klausia, ar mirties bausmės sistema Jungtinėse Valstijose veikia ir kokią kainą už tai tenka mokėti.
Dėl sudėtingo apeliacijų proceso nuteistieji Amerikoje mirties bausmės vidutiniškai laukia 25 metus. Šis laikas kai kuriais atvejais leidžia ištaisyti teismo klaidas. Per pastaruosius 50 metų buvo išteisinti 203 mirties bausmės laukę kaliniai. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose mirties bausmės laukia 2 000 kalinių.